V. Savickienė turės sumokėti 60 MGL baudą, o R. Savickui paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be atitinkamos institucijos leidimo.
Apeliacinės instancijos teismas patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymus pripažinti R. Savicką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba A. Kleivą paskiriant UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi civilinėje byloje, dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant gydytoją, kad dukrai J. Savickaitei būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant A. Kleivą panaudoti jam suteiktus bankroto administratoriaus įgaliojimus ne pagal paskirtį. Be to, R. Savicko veiksmai buvo perkvalifikuoti iš BK 225 str. 1 d. į BK 225 str. 2 d. kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad R. Savickas paskyrė A. Kleivą UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi ne dėl jo kompetencijos, o dėl juos siejusių draugiškų santykių, t.y. protegavo A. Kleivą civilinėje byloje. Be to, R. Savickas turėjo susiformavusią neigiamą nuomonę apie UAB „Bankrotera“, siekusią tapti turto administratoriumi, bei kryptingai siekė, jog būtent A. Kleiva būtų paskirtas UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi. Teisėjų kolegija pritarė prokurorui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. Savickas priėmė iš A. Kleivos 2 000 Lt kaip kyšį. A. Kleiva baudžiamojo proceso metu patvirtino, jog jis perdavė 2 000 Lt R. Savickui šio tarnybiniame kabinete iš dėkingumo už jo paskyrimą UAB „Nevėžio vingis“ turto administratoriumi. Kadangi R. Savickas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, paskyrė A. Kleivą minėtos įmonės turto administratoriumi, todėl pripažinta, kad jo vėlesni veiksmai – 2 000 Lt paėmimas iš A. Kleivos – atitinka ne BK 225 str. 1 d., o BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl minėtos priežasties A. Kleivos, davusio R. Savickui kyšį už šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip pat buvo perkvalifikuoti atitinkamai iš BK 227 str. 1 d. į BK 227 str. 2 d., tačiau bausmė jam liko tokia pati – vyras turės sumokėti 90 MGL baudą. A. Kleiva, kaip ir anksčiau buvo nurodyta, trejus metus negalės dirbti bankroto administratoriumi.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Savickas, priimdamas A. Kleivos žmonai I. Kleivienei palankų sprendimą civilinėje byloje (t. y. priimdamas atgaline data nutartį, kuria I. Kleivienės administruojama UAB „Rastuva“ pripažinta bankrutavusia), piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su apygardos teismo padaryta išvada, jog visi trys Savickai nepadarė nusikalstamų veikų, susijusių su J. Savickaitei nedarbingumo pažymėjimo išdavimu ir jo realizavimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog J. Savickaitė bylai reikšmingu laikotarpiu sirgo ir buvo atvykusi į Panevėžio miesto polikliniką pas gydytoją, kad būtų išduotas ir pratęstas nedarbingumo pažymėjimas. Tuo metu teisėjais dirbusių R. Savicko ir V. Savickienės veiksmai, kai jie prašė gydytojos išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai nedarbingumo pažymėjimą, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją piktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys, be to, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašė J. Savickaitę pripažinti kalta padarius du nesunkius nusikaltimus (sukčiavimas ir dokumento suklastojimas). Tačiau dėl J. Savickaitei kaltinime nurodytų veiksmų dar prieš metus suėjo senaties terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendė jos kaltės klausimo, o pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas sprendimas nutraukti bylą dėl senaties. Taip pat byla dalyje dėl R. Savickui ir V. Savickienei pareikšto kaltinimo, susijusio su kurstymu valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją suklastoti dokumentą, nutraukta dėl senaties.
Primename, kad anksčiau dėl prašymo išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą ir dėl galimo klastojimo R.Savickas, jo žmona Vaiva Savickienė ir jų dukra Justė Savickaitė buvo išteisinti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino R. Savicką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba sukurstant A. Kleivą panaudoti jam suteiktus bankroto administratoriaus įgaliojimus ne pagal paskirtį, t. y. nupirkti medžiotojų būrelio, kuriam priklausė R. Savickas, automobiliui padangas už jo administruojamų bankrutuojančių įmonių pinigines lėšas. Už tai R. Savickas kitose nagrinėtose civilinėse bylose priėmė A. Kleivai palankius sprendimus paskirdamas jį bankrutuojančių įmonių bankroto administratoriumi.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
