Apie tai ir plačiau TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Darium Antanaičiu.
Karas su Iranu gali užtrukti ir tokiu atveju JAV pajėgos išnaudotų daug brangių ir ilgai gaminamų kovos priemonių. Kaip tai paveiktų padėtį Ukrainos frontuose?
Visų pirma reikia pasižiūrėti, kokia ginkluotė yra naudojama. Taigi pasižiūrėkime, kokia ginkluotė naudojama Ukrainoje ir kokio tipo karas ten vyksta, ir palyginkime su tuo karu, kuris galėtų vykti kitur – tai visiškai skirtingi dalykai.
Oro gynybos priemonės daugiausia yra Saudo Arabijoje ir kitose arabų šalyse. Ir, be abejo, jos tiekiamos ne tik Ukrainai – šiomis priemonėmis aprūpinamos ir kitos valstybės. Ar gali būti problemų? Teoriškai – visko gali būti, bet jeigu viską statome tik ant „Patriot“ sistemos, nebūsime labai tikslūs vertindami situaciją.
Stiprina Europos karinius pajėgumus
Prieš ketverius metus, tik prasidėjus karui Ukrainoje, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariuomenių vadovybės atstovai labai atvirai pasakė žiniasklaidai, kad praktiškai šios šalys nebeturi pajėgių kariuomenių: trūksta ginkluotės, amunicijos. Ar per ketverius metus situacija pakito?
Jeigu pasižiūrėsime į pajėgumus, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių gamybą, tai šiandien bent jau NATO Europos šalys pagamina daugiau kaip 2 milijonus sviedinių per metus – tai viršija Rusijos gamybą. Ir tuo pat metu visi šie sviediniai nėra iššaudomi kaip pas rusus – jie taip pat keliauja į sandėlius, naudojami mokymams ir panašiai.
Jeigu pažiūrėsime į gamyklų statybas, jos vyksta ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje, ir Bulgarijoje, ir Rumunijoje. Vokietijoje gamyba maksimaliai padidinta. Taip, trūksta žmonių, sudėtinga greitai atnaujinti kariuomenes.
Mums nereikia eiti į tokio intensyvumo karą, koks vyksta Ukrainoje, nes turime sukurti savo mūšio erdvės architektūrą. Jeigu rusai nori karo, tu turi kariauti taip, kokį karą nori jiems primesti.
Palygino Europos galią prieš Rusiją
Ir tam, kad šiame žaidime būtų pasiekta pergalė – ar Europa jau pasiruošusi?
Niekada nesi pasiruošęs 100 procentų. Be abejo, rusai dabar turi pranašumą, nes turi realią kovinę patirtį, tačiau patirties galime įgyti ir mes. Jei prasidėtų karas su Rusija, būtų žiauriai skaudu – daug sugriovimų, daug aukų. Tačiau žinau, kad su mūsų technologine, finansine ir kiekybine viršenybe – net jei kai kas mėgsta karo sėkmę matuoti „kilogramais mėsos“ – šie faktoriai yra mūsų pusėje.
Tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas per Miuncheno saugumo konferenciją pasakė, kad Europa ekonomiškai stipresnė už Rusiją, bet kariniu požiūriu – ne.
Taip, nes Europa nėra viena valstybė. Net ir ta pati Vokietija, turinti milžinišką biudžetą ir didžiausią ekonominę galią Europoje, yra mažesnė nei Rusija – tiek gyventojų skaičiumi, tiek kitais rodikliais. Tai paprasta „Excel“ lentelė: apie 70 milijonų prieš 144 milijonus. Be to, kalbėdami apie Europą kaip visumą, šiek tiek apgaudinėjame save. Italija turi savų problemų – Libiją, Ispanija – savų, Prancūzija turi užjūrio įsipareigojimų.
Todėl reikėtų kalbėti apie Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją – apie šį valstybių klasterį, kuris turėtų būti pagrindinis skydas ir pagrindinė jėga stabdant rusiškos ekspansijos veržimąsi į Europą.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
