„Vienas dalykas, ką svarbu akcentuoti, na, nėra ta situacija nauja, ne vakar mums tuos balionus pirmus pripūtė“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo konservatorių frakcija pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras.
„Jie čia kartojasi ir kartojasi. Kas yra naujo tai pasekmės, nes civilinė aviacija dabar šiek užkėlė kartelę pačių saugumo priemonių, dėl to mes patiriame tas pasekmes oro uostuose, bet tai, kad jie čia tebeskrenda, tai yra įsisenėjusi problema“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, saugumo priemonių „užkeltą kartelę“ lėmė „Oro navigacijos“ sprendimai.
„Šiai dienai neturime jų daugiau, negu kad buvo prieš metus. Tai aš noriu pasakyti, kad situacija buvo panaši, analogiška, tiek pagal tai, kur jie nusileisdavo, kaip jie skrisdavo, kryptis, koks buvo vėjas“, – kalbėjo ministras.
„Dėl to šaudyti tokiais pasiūlymais, gal jūs tą, gal jūs tą pabandykite, tai mano pareiga yra priminti, kad ne vienas buvo apsvarstytas variantas anksčiau, kai kas buvo ištestuota. Tai paimkime tas pamokas, judėkime į priekį visi konstruktyviai. O dabar apsimetinėti, kad tai pirmą kartą matome visi čia Lietuvoje, yra mažų mažiausiai nesąžininga“, – sakė pridūrė jis.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvoje keturiskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant per 140 skrydžių ir virš 20 tūkst. keleivių.
K. Budrys: paveikiausia prieš režimą – riboti sienos kirtimą
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, į ribojamąsias priemones turi būti įtraukta tai, kas „labiausiai turi poveikį“ Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimui.
„Tai sienos kirtimas, ypač sinchronizuotai su regiono valstybėmis, yra ta priemonė“, – sakė K. Budrys.
Tuo metu Kaliningrado tranzito klausimas, pasak jo, tiesiogiai nesusijęs su režimo veiksmais ir sudaro „tik netiesioginę naudą Baltarusijai gabenant krovinius savo geležinkeliais“.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad sprendimas dėl Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktų uždarymo yra galiojantis iki atskirų sprendimų trečiadienio Vyriausybės posėdyje.
Jame K. Budrys tikisi svarstyti „ir kitas“ sankcijų priemones, kurių konkrečiai neįvardijo.
„Tos poveikio priemonės, kurias mes turime, yra konkrečios ir pasiteisinusios. Tai yra papildomos sankcijos režimui ir režimo veiklos ribojimas. Mes galime jas taikyti tiek simetriškai už tai, kas yra padaryta, tiek asimetriškai, apribodami režimui galimybes funkcionuoti ir toliau tyčiotis iš mūsų oro erdvės“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad kontrabandinių balionų leidimas iš Baltarusijos nesusijęs vien su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, bet ir kelia grėsmes Lietuvos kritinei infrastruktūrai.
„Aš matau sąlygas, kuriomis vyksta tokia veikla, matau Baltarusijos režimo, institucijų veiksmų nesiėmimą kaip minimum tam, kad tokia veikla būtų užkardyta, ir matau darbus, kuriuos turime padaryti su diplomatiniais įrankiais, kad sutelktume savo partneres ir sąjungininkes, ir darytume spaudimą Baltarusijai, kad šią hibridinę veiklą ji nutrauktų“, – sakė K. Budrys.
Opozicija: Kaliningrado tranzito ribojimas efektyvus, bet nerealus
Opozicinių konservatorių lyderio, buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, keliant Kaliningrado tranzito ribojimo klausimą tiek Vakarams, tiek „Rytų priešininkams“ pasakoma, kad kontrabandinių balionų situacija svarbi ir ją reikia spręsti.
„Jeigu mes jau svarstome netgi tokį klausimą, kuris yra pagrįstas tarptautinėmis sutartimis, (...) tranzito klausimai nėra tik dvišaliai, manau, tai yra užkėlimas kartelės, pasiunčiant signalą, kad susitelkiame visi kartu tai problemai neutralizuoti. Ar tai gali būti realus ėjimas link šito, aš tuo abejoju“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Kelių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymą jis vadino geru sprendimu su išlyga, kad ši priemonė būtų ilgalaikė.
L. Kasčiūnas ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pradėjus fiksuoti oru iš Baltarusijos gabenamą kontrabandą, praėjusios kadencijos valdantieji konservatoriai ėmėsi išbandyti tam naudojamų balionų numušimo priemones, bet socdemai to nepratęsė.
„Dabar, kai patiems dega uodegos, kad iš esmės per dešimt mėnesių nėra sukurta jokio plano, algoritmo, dabar bandai prisiminti, kas buvo prieš metus. Na, galime taip daryti, bet stengiamės būti dalykiški“, – sakė konservatorių lyderis.
„Mes daugiau orientuoti į sprendimą problemų negu kaltininkų paieškas. Man K. Budrio ministravimas primena politikos apžvalgininko darbą. Jis vertina situaciją, globalius procesus, kažką pagiria, kažką pakritikuoja, bet kažkokių sprendimų, efektų aš nematau“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, yra techninių galimybių neutralizuoti dideliame aukštyje skrendančius kontrabandinius balionus nesukeliant žalos gyventojams, jų turtui, naudojant mažąją aviaciją, dronus.
I. Šimonytės vertinimu, „per stipru“ sakyti, kad problema yra tokia pati, su kokia susidūrė jos vadovaujamas ministrų kabinetas.
„Buvo kartą taip nusileidęs vienas balionas oro uoste ir Vyriausybės tada pradėjo ieškoti iš karto techninių sprendimų ir SIM korteles blokuoti, ir kitų sprendinių, kurie galėtų būti taikomi“, – sakė I. Šimonytė.
„Bet Vyriausybės kadencija baigėsi, po to, panašu, kad dabartinė Vyriausybės tiesiog laukė, kol rudenį vėl atpūs tas pats vėjas, vėl susidūrė su ta pačia problema ir nieko nebuvo daroma“, – pridėjo parlamentarė.
Ji tvirtino, kad nebuvo duota politinių nurodymų nestabdyti oro uosto veiklos, o kitokią reakciją lėmė balionų fiksavimas toliau nuo oro uostų.
„Tiesiog fiksuodavome tuos balionus daugiausia pasienyje. Tai yra, visai kitokio pobūdžio situacija tuo metu buvo. Dabar kelias dienas iš eilės, matome, tai fiksuoja oro uostas, oro uostas priima sprendimus dėl civilinės aviacijos saugumo, tai natūralu“, – teigė ekspremjerė.
