„Jeigu tai yra kitos valstybės veikimas, jeigu tai yra tyčia, žinoma, kad atsakomybė turi būti ne vien tik tokiu atveju finansinė padaryta turtui, bet taip pat ir politinė. Bet akivaizdu, kad Baltijos valstybės turi daugiau bendradarbiauti kalbant apie kritinės infrastruktūros saugumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
„Ramiai gauname atsakymus. Visada pasakome, koks labai tikėtina buvo veikimas, ar tai buvo prieš mus, ar tai buvo netyčinis veikimas, nes esame turėję ir žvejybinių tralerių, traukiančių kabelius, ko tik mes čia nematėme toje Baltijos jūroje“, – pridūrė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad norint sužinoti incidento priežastis, reikia palaukti tyrimo išvadų.
„Žinome, kad tyrimo veiksmus atlieka Latvijos institucijos, Latvijos pusėje. Tai tikimės, kad turėsime daugiau aiškumo. (...) Po metų pertraukos incidentai vėl pradėjo kartotis Baltijos jūroje. Praeitą savaitę turėjome incidentą tarp Suomijos ir Estijos, dabar turime su kabeliu prie Latvijos krantų ir tai mums primena, kad namų darbai nėra baigti“, – sakė jis.
Turi dirbti ir analizuoti
Pasak ministro, Baltijos šalys turi dirbti ir analizuoti, ką galima daryti „laivų, kurie yra įtariami pažeidę kritinę infrastruktūrą, atžvilgiu“.
„Lietuva laikosi pozicijos, kad pakrantės valstybės, kurių turtas ten yra arba kurios priklauso nuo to turto eksploatavimo, tai kalba apie kabelius, vamzdynus, jos turi turėti teises veikti tokių laivų, kurie įtariami padarė pažeidimą, atžvilgiu, nes galų gale kažkas tai turi kompensuoti žalą, turime išsiaiškinti ketinimus, motyvus“, – sakė K. Budrys.
BNS rašė, kad Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, kabelis tarp Lietuvos ir Latvijos tikriausiai buvo nutrauktas.
Kaip skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA, Liepoją ir Šventąją Lietuvoje jungiantis kabelis veikia nuo 1995-ųjų, jį valdo Švedijos telekomunikacijų operatorė „Arelion“. Įmonei priklauso ir Šventąją su Švedijos Gotlando sala jungiantis kabelis, kuris buvo pažeistas pernai pavasarį.
Anot NKVC vyriausiojo patarėjo Dariaus Butos, pažeistas kabelis per kitas linijas sujungtas su Švedija.
V. Vitkausko teigimu, Latvijos tarnybos atlieka tyrimą, ar už kabelio pažeidimą atsakingas neįvardijamas laivas, šiuo metu esantis Liepojos uoste.
Portalas delfi.lv skelbia, kad Latvijos policijos turima informacija nerodo ryšio tarp laivo ir optinio kabelio pažeidimo. Anot portalo, pareigūnai patikrino laivą ir inkarą, apžiūrėjo techninę įrangą bei apklausė keletą asmenų, o tyrimas tęsiamas.
V. Vitkauskas teigė, kad laivas veikiausiai nepriklauso nė vienai Europos Sąjungos šalių, ir pabrėžė, kad apie tyrimą turėtų komunikuoti Latvijos tarnybos.
Pirmasis kabelio pažeidimą praėjusį penktadienį fiksavo Lietuvos NKVC. Jo vadovas anksčiau teigė, kad kabelis yra vienas Lietuvos ir Latvijos kritinės infrastruktūros elementų, kuriuo užtikrinamas vartotojų susisiekimas internetu su Skandinavijos valstybėmis, tačiau vartotojams įvykis trikdžių nesukels.
Naujųjų metų išvakarėse taip pat buvo pažeistas povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos „Elisa“.
Maždaug prieš metus po įtariamų diversijų, kai buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai, NATO pradėjo Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
