Tad brandinamas sumanymas baigus mokslus liepti keletą metų padirbėti ten, kur profesija pakvies. Studentai skyla į dvi stovyklas: vieni tikina kaimuose dirbti nenorintys ir pasiūlymą vadina jų laisvių suvaržymu, kiti džiaugtųsi gavę garantuotą darbo vietą.
Kiekvieną pakalbinti, pagirdyti, sušukuoti, nuprausti, pakelti – darbas globos namuose sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Čia dirbančios slaugytojos ir socialinės darbuotojus senelius ar negalios ištiktus žmones vadina savo antrąją šeima. Šiuose globos namuose kolektyvas palyginti nesenas, amžiaus vidurkis – apie 45-erius metus, tačiau privilioti į darbą jaunų specialistų sekasi sunkiai.
Įstaigos vadovė skeptiškai vertina užmačias, kad studentai, nemokamai studijavę, gavę diplomą privalėtų atidirbti Lietuvoje.
Juolab kad ir patirties jau yra: norintiems nemokamų socialinio darbuotojo ar slaugiojo padėjėjo kursų, reikia sudaryti sutartį su globos namais.
Yra profesijų, kurių poreikį valstybė gali planuoti ir privalo užtikrinti būtinas paslaugas gyventojams. Jau seniai kalbama apie specialistų trūkumą mažesniuose miestuose.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
