Kairioji politinė jėga rinkimuose palaikė perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Jis surinko daugiau nei 44 proc. balsų ir antrajame ture susirungs su beveik 20 proc. rinkėjų paramos sulaukusia premjere Ingrida Šimonytė.
„Atėję balsuoti į rinkimus labai aiškiai parodė, kad žmonėms reikia vienijančios, kuriančios, ne arogantiškos valdžios, tai tikrai labai yra svarbu, tą rodo rezultatas pirmajame ture už G. Nausėdą, kur pasitikėjimas juo, lyginant su praėjusiais rinkimais, išaugo“, – žurnalistams pirmadienį sakė LSDP vadovė.
Ji tvirtino, kad konservatoriai rinkimuose „patyrė pralaimėjimą“, nepaisant to, ką kalba jų atstovai. Politikė kritikavo valdančiųjų santykius su šalies vadovu, teigdama, kad šie vis ieško būdų konfliktuoti.
„Jiems, matyt, kitaip nepakyla rankos dirbti“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų lyderė vylėsi, kad G. Nausėda laimės rinkimus antrajame ture, o jos partija – rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Jei žmonės mums suteiks pasitikėjimo mandatą, tai tikrai bendradarbiavimas bus tokio lygio, kokio nori Lietuvos žmonės: tariantis, ieškant bendrų sprendimų, – kalbėjo LSDP lyderė. – Galbūt nuomonės gali išsiskirti, kas yra absoliučiai normalu, bet tai nereiškia, kad kylam į kovą ir galandam kirvius, kalavijus aštrius.“
Ji žadėjo tartis net ir tais klausimais, kur nuomonės išsiskiria.
„Čia reikia argumentų, čia reikia mokėti įtikinėti, čia galbūt kai kur reikia šiek tiek nusileisti ar kartelę nuleisti, kad paskui galėtum ją pakelti ir pasiekti to, ko nori. Čia yra menas ir ne kiekvienam tai duota“, – sakė politikė.
„Nieko nėra neįmanomo“, – pridūrė V. Blinkevičiūtė.
Su prezidento rinkimais vyko ir referendumas dėl dvigubus pilietybės išplėtimo, tačiau jis buvo nesėkmingas. Referendumo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė teigė, jog agitacijos metu pasigedo įvairių partijų lyderių aktyvesnio įsitraukimo.
„Žinot, čia būdinga konservatoriams, kai jiems kažkas nepasiseka, o nepasiseka jiems gan dažnai, (...) jie tada pradeda ieškoti priešų ir su kažkuo kovoti. Tai dabar bando atrasti kaltų. Mes ir savo partijos įvairiuose susitikimuose ir susitikimuose su žmonėmis besąlygiškai sakėm balsuoti už“, – kalbėjo politikė.
„Matyt problemos yra kitur, žmonių atėjo, pasitikėjimas yra, bet referendumo kartelės užkeltos iki tokio lygio, kad sunku pasiekti“, – sakė ji.
Naujausias išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako – pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų balsų.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jis arogantiškumu tiktai lenkia Šimonytę?
