Kiekvieną savaitę Biržų mieste ir kaimuose nuo palaidų ar šeimininkų už pavadėlio vedžiojamų šunų nukenčia žmonės. Dažnai apkandžiojami ne tik suaugusieji, bet ir nepilnamečiai vaikai. Nukentėjusieji paprastai negali nurodyti, kam priklauso agresyvus gyvūnas. Belieka tokiam nelaimėliui tik kreiptis į gydymo įstaigą ir pradėti skiepytis nuo pavojingosios pasiutligės.
Praėjusiais metais nuo gyvūnų nukentėjo 125 žmonės, iš kurių 88 buvo skirtas gydymas. Šįmet į medikus pagalbos jau kreipėsi 23 gyventojai - skiepytis teko devyniolikai. Tuo tarpu nubaustų šunų savininkų gerokai mažiau. Pernai baudas susimokėjo 6 šunų šeimininkai, pakloję nuo 400 iki 800 litų. Šįmet nubaustųjų kol kas nėra.
Pasipiktinę biržiečiai stebisi, kodėl mieste nesilaikoma Biržų rajono savivaldybės tarybos 2005 metais priimtų gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių.
Jose teigiama, kad šunys bei katės privalo būti užregistruoti seniūnijose esančiuose žurnaluose, paženklinti žetonais, o už tai atsako seniūnai.
Agresyvių veislių šunų savininkai privalo pristatyti nemažai dokumentų į rajono savivaldybę, kad gautų leidimą įsigyti ir laikyti augintinį.
Taisyklėse yra numatyta ir daugiau reikalavimų, kurių Biržuose taip pat nesilaikoma. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad augintiniai nuo 22 iki 6 valandos nekeltų triukšmo. Taip pat gyvūnėliai iš buto į lauką turi būti nešami ant rankų arba specialiuose narveliuose, didesni šunys privalo būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
Šunų savininkai nenori mokytis
Biržų rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Juozas Juozapavičius, kuriam patikėta agresyvių veislių šunų registracija, „Šiaurės rytams" rodė tuščią registracijos žurnalą. „Galiu tiesiai pasakyti, kad šių šunų savininkai nenori vykti į Veterinarijos akademijoje Kaune organizuojamus kursus, kuriuose mokoma, kaip reikia šiuos gyvūnus laikyti, veisti ir dresuoti", - teigė specialistas. Pasak jo, vos išsiaiškinę, jog teks mokytis ir už kursus sumokėti 150 litų, žmonės dingsta.
Biržiečius gąsdina ir tai, jog registruojant šunis reikia pristatyti įvairių dokumentų - pažymą iš sveikatos įstaigos apie tai, ar šeimininkas neįrašytas į įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, pažymą iš policijos, jog neteistas. Reikalingi ir gyvūno kilmės bei paženklinimo dokumentai, veterinarų pažyma apie augintinio paskiepijimą.
Seniūnija nepajėgi
Rajono seniūnijose gyvūnų registracija taip pat nevyksta. Kalbinti seniūnai sakė gerai žinantys, kad jie atsako už šunų registravimą bei laikymo tvarkos kontrolę, tačiau tam patys visai neturintys laiko ir galimybių, stinga darbuotojų. Be to, iki šiol neužsakyti žetonai, kuriems seniūnija neturi pinigų.
Gyventojai registruoti gyvūnų irgi neskuba. Biržų miesto seniūnijoje 2005 metais gyvūnus buvo užregistravę tik 10 žmonių. Šunelių savininkai už tai mokėjo 10, o kačių - 5 litus. Tuo viskas ir baigėsi. Pernai ir šįmet dėl registracijos nesikreipė nė vienas miestelėnas. „Savininkai privalo kreiptis patys. Jei kreiptųsi, registruotumėm. Žetonų seniūnija neturi, išduodame tik pažymėjimą", - kalbėjo seniūnė Kristina Podbarotkina. Ji teigė esanti nepajėgi išspręsti minėtos problemos su keliais seniūnijos specialistais. Be to, ji pastebėjo nesanti agresyvių veislių šunų specialistė - jų nepažįstanti.
Miestiečiai laukia nesulaukia ir šunų vedžiojimo aikštelių. Ką atsakyti gyvūnų mylėtojams, ko iš jų pareikalauti?
Registracija be skiriamųjų ženklų neturi prasmės
Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė taip pat kalbėjo apie darbuotojų stoką. Be to, ji teigė nematanti registracijos prasmės, jei nėra žetonų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti šunis. G. Samulionienei ne kartą teko vykti į kaimus, kur pagalbos šaukėsi svetimų šunų užpulti ar net namuose įkalinti žmonės. Štai neseniai viena Stačkūnų kaime gyvenanti moteris aimanavo negalinti nueiti iki ganyklos Liesiškio kaime, kur pririšta jos karvė, nes ją puola didelis šuo. Gelbėti kaimietės nuvykusi seniūnė nieko padėti nebegalėjo - šuns jau nebebuvo, jo nepavyko rasti ir važiuojant pagal artimiausias sodybas.
Kilučių kaimo ūkininkė dejavo, jog palaidas šuo ištraukė iš gūžtos ant kiaušinių tupėjusią perekšlę vištą ir ją sudraskė.
Jei ant šuns kaklo būtų skiriamasis ženklas - žetonas su numeriu, išsiaiškinti gyvūno savininką būtų visai paprasta.
Gražina Samulionienė pastebėjo, jog besiskundžiantieji kaimiečiai dažnai nepasako visos tiesos. Kai netoli laksto palaidas šuo, teigia nežinantys, kam jis priklauso, nors prieš keletą minučių būna tvirtinę, jog tas gyvūnas yra kaimynų.
Vabalninko seniūnijos specialistas Vitalijus Remeika, kuriam pavesta užsiimti šunų ir kačių registracija, sakė, jog šįmet pažymėjimas išduotas „tik vienai moterytei". Ir čia pat pridūrė, jog kaimuose tiek palaidų šunų, jog nuvykus pas gyventojus neįmanoma išlipti iš mašinos - tenka kantriai jų laukti nuspaudus automobilio garsinį signalą.
Problemą išspręs per mėnesį?
Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė pripažino: „Pats laikas šį klausimą spręsti". Ji paskaičiavo, jog 5 tūkstančių šunų savininkų sumokėtas 10 litų registracijos mokestis išspręstų naujo darbuotojo etato kūrimo problemą. Pinigų liktų ir žetonams užsakyti. Direktorė žadėjo tuojau pat paskelbti konkursą taip reikalingoms pareigoms užimti. Kodėl to nepadaryta per trejetą metų nuo 2005 - ųjų, kai buvo priimtos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklės? Direktorė tvirtino, jog iki šiol nebūta darbo vietos naujajam darbuotojui.
P. Prašmantienė teigė, jog po mėnesio biržiečiai turės kur kreiptis dėl augintinių registravimo. Išsiaiškinti, kas nepranešė apie laikomą gyvūnėlį, nebūsią sunku. Pasak direktorės, tai padaryti padės kaimynai.
Vengiantieji laikytis taisyklių turės atsakyti pagal administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį. Jiems gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų. Agresyvių šunų augintojams ji didesnė - 400 litų. Jeigu žmogus jau bus kartą baustas ir nedarys išvadų, jam grės 1000 - 2000 litų bauda su gyvūno konfiskavimu.
Gražina Dagytė
