Beveik du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje prastėja

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 7 – 19 dienomis atlikta apklausa, prašiusi respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Rugpjūtį 18 metų ir vyresnių gyventojų, manančių, kad situacija Lietuvoje gerėja, buvo apie trečdalį (34 proc.), kai beveik du trečdaliai (63 proc.) nurodė, kad situacija šalyje blogėja, o 4 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pamatę, kas vyksta sankryžoje, griebė kamerą: vyras ėmė elgtis labai keistai

Apklausa Lenkijoe: 7 iš 10 lenkų nenori, kad Tuskas balotiruotųsi į prezidentus

Šiąnakt Karoliniškių gyventojus gąsdino šūvių garsai: policija paaiškino, iš kur jie kilo

Per paskutinius 2 mėnesius 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Birželį palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 36 proc., o nepalankiai – 59 proc. Panašūs vertinimai buvo šių metų balandžio mėnesį, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų.

Kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, dažniau mini jaunimas iki 30 metų – tai nurodė 47 proc. apklaustųjų. Optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai, taip manančių jų tarpe yra 44 proc., šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu (52 proc.), bei su didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (47 proc.), besimokantis jaunimas (60 proc.), vadovai (42 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (42 proc.), dirbantieji valstybiniame sektoriuje (39 proc.) ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai (48 proc.).

Kad padėtis šalyje blogėja, galvoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų, o dažniau taip mano vyresni nei 50 metų žmonės – 68 proc. šio amžiaus respondentų mano, kad reikalai blogėja. Pesimistiškiau yra nusiteikę mažesnių miestų gyventojai, taip mano 70 proc. jų, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (71 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (72 proc.), darbininkai ir ūkininkai (71 proc.) bei pensininkai (67 proc.), lenkų (74 proc.) bei rusų (73 proc.) tautybių gyventojai.

Apklausa vyko rugpjūčio 7 – 19 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.