Apie pirmąsias 100 darbo dienų ir laukiančius darbus Valdas Benkunskas pasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“.
Pakalnio savivaldybėje nebeliks
Pradėkime nuo šios savaitės naujienos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis palieka savo pareigas. Ar visas ažiotažas ir, galima sakyti, skandalas dėl Romaino Gary skvero ir ten esančių medžių buvo paskutinis argumentas atsisveikinti su ponu Pakalniu?
Nei pirmas, nei paskutinis. Natūralu, kad visose organizacijose žmonės ateina, išeina. Aš nenorėčiau sureikšminti nei vieno, nei kito atvejo, kad kažkas buvo lemtingas momentas dėl to, kad pirmiausia pats Mindaugas Pakalnis apsisprendė, kad po aštuonerių metų darbo savivaldybėje pats išeis iš mūsų organizacijos.
Be jokios abejonės, tie visi rezonansiniai atvejai, kur ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje buvo linksniuojami, kažkiek prisidėjo prie apsisprendimo. Bet nenorėčiau, kad kažkas čia buvo vienas faktorius, kuris pakeitė visą situaciją iš esmės.
Prieš antrąjį mero rinkimų turą jūs sakėte, kad Mindaugą Pakalnį matytumėte ne kaip vyriausiąjį architektą, bet kaip miesto vizionierių ir jis vis tiek liktų savivaldybės darbuotoju. Ar jis lieka savivaldybėje? Ar jis gaus kokį nors postą savivaldybės įmonėje?
Tas mano rinkiminis pasakymas buvo įvairiai interpretuojamas ir iškraipomas. Ką sakiau tada, tą dabar dar kartą galiu pakartoti. Iš esmės, miesto plėtros sritis yra viena problematiškiausių Vilniaus miesto savivaldybėje iš tos pusės, kad mes gauname didelį spaudimą iš verslo bendruomenės greitai priimti sprendimus, reaguoti į visus pokyčius ir bendrauti su miesto plėtotojais. Čia yra nemažai problemų.
Iš kitos pusės, mes turime iššūkius, kurie, akivaizdu, yra labai svarbūs visuomenei. Dėl tų pačių želdinių apsaugos, dėl bendrai miesto plėtros ir tankinimo politikos, kur reikia kartais sunkiai subalansuoti kardinaliai priešingus interesus.
Ką esame jau padarę su komanda, tai jau taryboje yra priimti sprendimai dėl savivaldybės struktūros pakeitimo, liečiančių ir miesto plėtros srityje veikiančių skyrių darbą. Pilna apimtimi jie pradės galioti spalio 1 d.
Tame lauke miesto architekto vaidmuo irgi keisis. Visas procesas yra eigoje. Man, kaip organizacijos vadovui, yra labai svarbu, kad tie pokyčiai būtų orientuoti į kokybinį pasikeitimą. Ne vienas asmuo, vieno asmens atleidimas ar kito asmens priėmimas išsprendžia sistemines problemas, bet yra daug platesnis atvejis. Dėl to, aš niekada nesuvedžiau viso klausimo esmės į vieną žmogų.
Bet ar jis liks dirbti savivaldybėje?
Mindaugas Pakalnis, šiuo atveju, pasitraukė nuo kito pirmadienio iš savivaldybės sistemos absoliučiai visose pareigose. Bent jau kol kas jo nelieka.
Sakėte, kad negalime suvesti visų problemų į vieną žmogų, bet galime suvesti į patvirtintus dokumentus. Ir tai yra Vilniaus bendrasis planas, kuris parengtas prie pono Pakalnio ir pagal kurį ateityje turėtume vystyti savo miestą. Ar čia galime tikėtis kažkokių pokyčių, bendrojo plano koregavimo?
Miesto planavimo dokumentai visą laiką yra koreguojami, peržiūrimi ir dinamiškai į juos reikia žiūrėti. Visų pirma, miestas yra gyvas organizmas, nėra statiškas mechanizmas, kuris pagal popierių dirba. Bendrojo plano pokyčiai yra rengiami, dėliojami.
Procedūra, tiesą sakant, nėra paprasta, kad tu per vieną tarybos posėdį ar per vieną mėnesį gali pakeisti. Reikia labai atidžiai pasiruošti ir tą procedūrą pradėti. Tam mes ruošiamės. Bet, iš esmės, bendrasis planas, kuris buvo patvirtintas prieš daugiau nei dvejus metus, yra geras dokumentas, atliepiantis šios dienos miesto tendencijas, vystymosi kryptis.
Aišku, pavienėse vietose matome kažkokių klaidų ir netikslumų, tai tie procesai bus taisytini, bet mes galime pasidžiaugti, kad tas dokumentas yra priimtas ir šiai dienai galiojantis.
Nesiima prognozuoti medžių prie Romaino Gary skulptūros likimo
Pakalbėkime apie Romaino Gary skverą ir tuos medžius. Kokia dabar yra situacija? Teko matyti, kad dabar dirba arboristai, kuriems, kaip suprantu, sumokėjo visuomenininkai. Ar savivaldybė?
Kadangi iniciatyva buvo iš visuomenininkų, tai, kiek žinau, sąskaitą už jų paslaugas sumokėjo ar sumokės visuomeninės organizacijos ar pavieniai bendruomenės nariai. Savivaldybė, šiuo atveju, padėjo su kitais organizaciniais klausimais, padėjo išardyti trinkeles ant to pastato stogo, kur reikėjo atlikti arboristinius darbus. Buvo bendras kooperavimasis.
Kadangi į šių medžių istoriją dabar yra įvelta ne tik savivaldybė, bet ir Kultūros ministerija, ir Kultūros paveldo departamentas, ar galima sakyti, kad medžiai tikrai išliks, kad jie yra saugūs? Ar yra tikimybė, kad jie bus nukirsti?
Žinote, sunku prognozuoti, bet yra pradėti keli procesai, kurie padės visus klausimus atsakyti. Visų pirma, arboristas, kuris padarė tyrimą, tyrimas yra užbaigtas, gal tik išvados nesurašytos, šviežiai įvertino situaciją, kaip tas šaknynas atrodo, kokia yra įtaka su tuo pačiu pastatu, su atramine sienele. Išvados daug ką leis atskleisti.
Taip pat yra kiti procesai pradėti dėl statybos leidimo panaikinimo, nuo kurio viskas ir prasidėjo, poreikis tuos medžius iškirsti ir visą tą teritoriją pertvarkyti. Galų gale, Kultūros paveldo departamentas yra pradėjęs procesą dėl kultūros paveldo, kaip visumos, praplėtimo...
...kad kultūros paveldas yra ne tik pastatas, bet ir medžiai?
Taip, kad gyvosios gamtos elementai, šiuo atveju, medžiai, būtų saugomi ir pripažinti, kaip saugotini. Mes turime pradėję daug dalykų, kurie šiai dienai leidžia mums pasiekti susitarimą su patalpų savininku, kad jokie skuboti veiksmai nebūtų daromi tol, kol tyrimai nėra baigti. O po to bus priimti sprendimai, matant, kokia reali yra situacija, žiūrint iš ekspertinės pusės.
Mano prielaida yra tokia, kad gali būti, kad paveldas konkuruoja su paveldu. Kitaip tariant, medžių šaknynas, kuris, mano supratimu, yra vertybė ir reikia dėti visas maksimaliai pastangas, kad išsaugotume. Darant ir gerokai brangesnius sprendimus, saugant tą kito paveldo dalį – pastatą, atraminę sienelę ir viską, kas jau yra iš tos architektūrinės pusės saugotina.
Mums reikia rasti balansą ir vieną, ir kitą paveldą apsaugant. Kokie bus konkretūs sprendimai, šiai dienai dar sunku pasakyti.
Bandys išsireikalauti pinigų dėl nukirsto ąžuolo
Kita istorija, kurią nušvietė visa žiniasklaida – Ceikinių gatvės ąžuolas. Savivaldybė siekia iš jį nukirtusios įmonės „Rinktinės NT“ prisiteisti 141 tūkst. eurų, o Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo, kad padaryta žala – 2889 eurai. Sumos kardinaliai skiriasi. Ar yra kažkokių kelių, atsiprašau, gatvės žargonu kalbant, išsimušti tuos pinigus iš įmonės?
Reikia pasakyti, kad nėra pinigų, kurie tikrąja prasme kompensuotų padarytą žalą. Tas ąžuolas yra nupjautas, jo niekaip neatstatysi, nei to, nei panašaus dydžio. Ta emocija, kuri buvo sukelta, yra didžiausias nuostolis ir praradimas, kas įvyko šios istorijos atveju.
Iš tikrųjų, čia jokių naujienų nėra, nes kai Aplinkos apsaugos departamentas tą baudą paskaičiavo ir nustatė šiai įmonei, ta suma buvo žinoma tą pačią dieną, kokia yra metodika, kaip Aplinkos apsaugos departamento specialistai skaičiuoja tas atkuriamąsias vertes. Mes žinojome šią informaciją.
Savivaldybė turėjo kitą metodiką ir paskaičiavo tą realią atkuriamąją vertę, kuri atitinka šių dienų supratimą apie medį, apie šimtametį ąžuolą, kiek trunka jį užauginti. Kartos pasikeičia, kol toks medis užauga. Mes esame tą baudą ar, kitaip tariant, atkuriamąją vertę paskaičiavę ir pateikę šiai įmonei. Jokios reakcijos mes nesulaukėme. Nei teigiamos, nei neigiamos, nei kažkokio ginčo, nei bandymo kalbėtis ar derėtis.
Keli bandymai buvo tik pamanipuliuoti informacija dėl paties nukirtimo fakto teisėtume ir tiek žinių. Dėl to mes kreipėmės į teismą, prašydami, kad šita suma būtų išieškota. Procesas gali trukti ne vienerius metus su visomis apeliacijomis.
Bet reikia pasakyti, kad šita įmonė dabar patiria didžiausią žalą ir didžiausius nuostolius, nes projektas yra sustabdytas, mes jokių diskusijų dėl projekto sprendinių peržiūros ar galimų kažkokių tolesnių statybos veiksmų neturime pradėję ir neketiname pradėti tol, kol negrįšime į tą nulinę situaciją.
Nulinę situaciją suprantu taip, kad turi būti sumokėta ta 141 tūkst. eurų bauda ir turi būti labai konkreti diskusija su bendruomene, kas galėtų padėti bent kažkiek priartėti prie nulinės situacijos, žiūrint į tą teritoriją ir matant, kad ten nebėra to ąžuolo.
Kiekvieną dieną, kol to nėra, įmonė patiria nuostolius, turėdama investuotus pinigus į sklypų įsigijimą. Kamuolys ar šaukimo teisė yra jos pusėje.
Gatvių remonto darbus baigs rudenį
Pakalbėkime apie kitą dalyką, kuris labai akivaizdžiai dabar matomas Vilniaus mieste – gatvių remontas. Kiek jau yra sutaisyta gatvių ir kiek dar bus sutaisyta šiais metais?
Mes turime grafiką, padarytą pavasarį, su aiškiu tikslu – iki rudens sezono pabaigos, kai yra baigiami visi tvarkymo darbai, o tai priklausomai nuo oro sąlygų, būna spalio pabaiga, mes norime pasiekti, kad nutiesta 100 kilometrų ištisinio asfalto, remontuojant prasčiausios būklės gatves.
Mes esame daugiau nei 35 kilometrus jau padarę tokių darbų. Reikia pasakyti, kad dirba visos įmonės pagal grafiką. Visos prielaidos yra, kad mūsų pavasarį išsikeltas bus pasiektas rudenį.
Rugsėjį jau tikrai padidės skaičius automobilių mieste, nes tiek mokslo metai prasideda, tiek žmonės grįžta iš atostogų. Ar bus imtasi kažkokių papildomų veiksmų sumažinti kamščių problemą?
Kas tikrai bus padaryta, dėl to tas grafikas taip ir buvo dėliotas, kad magistralinėse gatvėse visi darbai bus užbaigti iki rugsėjo 1 d., netgi rugpjūčio viduryje jau turėtų būti ten, kur automobilių srautas didžiausias, ten, kur yra tranzitinės gatvės, darbai pabaigti ir kelininkai vairuotojams neturėtų maišytis po ratais.
Darbai pagrinde vyks D kategorijos gatvėse, mūsų seniūnijose, kur gatvių būklė yra prasčiausia. Lygiai taip pat ir žvyrkeliai rugpjūčio mėnesį yra intensyviai asfaltuojami.
Suprantame tą erzelį, kai rugsėjo pirmomis savaitėmis reikia po vasaros atostogų vežti tėvams vaikus į mokyklas ar darželius, kelininkai būna užsitvėrę juostos dalį ir, blogiausia, jei dar ir nedirba...
...penkiese stovi ir žiūri.
Jeigu jie ten išvis yra. Tokių atvejų tikrai neturėtų būti, dėl to mes atsakingai planavome ir dėliojame visą grafiką, kad rugsėjo mėnesį, kai eismo intensyvumas natūraliai padidėja, kelio darbai netrukdytų tam.
O šiaip, šis ruduo nebus niekuo išskirtinis, nei visi dešimt rugsėjų prieš tai buvusių. Suvažiuoja ir studentai, grįžta visi po atostogų ir pirmos rugsėjo savaitės Vilniaus gatvėse būna intensyvesnės.
Nauji autobusai, kameros senamiestyje ir koriai automobiliams
Prieš rinkimus žadėjote peržiūrėti viešojo transporto maršrutų planavimą ir stotelių tinklą. Ar vyksta kažkokie pokyčiai šioje srityje?
Vyksta, bet per tris mėnesius visų ketverių metų planų ir darbų neįmanoma padaryti. Bet dėmesys viešojo transporto sistemai, atnaujinimui yra didelis, komanda dirba pirmiausia su planavimu. Artimiausiu metu apie naujuosius planus paskelbsime.
Buvos skelbta apie įsigyjamus naujus troleibusus, bet vis kalbėdavome ir apie naujus autobusus – ir elektrinius, ir vandenilinius. Kaip bus atnaujinamas viešojo transporto parkas?
Daug namų darbų yra padaryta. Mes ruošiamės panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas įsigyjant naujus autobusus, nemaža dalis – daugiau negu 30 – bus elektrinių autobusų, bus dalis vandenilinių autobusų. Iš šitų pinigų bus nupirkti ir likę troleibusai, kurie leis 100 proc. turėti visiškai naują troleibusų parką. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą, pirmiausia – visiškai netaršų, gamtai draugišką transporto parko įsigijimą artimiausiu metu bus paskelbtas. Mūsų laukia konkursai, laukimas, kol gamintojai pagamins ir pristatys. Artimiausiais metais šios transporto priemonės šios transporto priemonės turėtų išriedėti į Vilniaus gatves.
Prieš NATO viršūnių susitikimą senamiestyje buvo išmontuotos klombos, pertvaros, kurios žymėdavo kilpinį eismą. Ar jos bus grąžintos?
Didžiąja dauguma šių priemonių, kurios ribojo pravažiavimo galimybę, fiziniai barjerai, kurie užtikrindavo kilpinio eismo kryptingumą, negrįš. Pavienėse vietose gali būti, bet didžiąja dauguma tos keturios kilpos, kurios senamiestyje yra sukurtos, efektą davė, tranzitinio eismo senamiestyje yra mažiau, apskritai automobilių yra mažiau, koks ir buvo tikslas, įvedant kilpinį eismą.
Eismas bus prižiūrimas, reguliuojamas arba ta prevencija dėl pažeidimo bus užtikrinama vaizdo kamerų sistemų pagalba. Kameros praktiškai ir fiziškai jau yra senamiesčio teritorijoje sustatytos, jos yra ištestuotos ir veikiančios, dabar mes diskutuojame su policija, užtikrinant, kad tie vaizdo signalai patektų į policijos sistemą. Kitaip tariant, jeigu padaromas pažeidimas, baudžiamumas irgi būtų užtikrinamas. Toks veikimo principas.
Tai ta kamera fiksuos, jei žmogus nesilaiko tos kilpos schemos?
Taip, jeigu važiuojama prieš „plytą“, pažeidžiant kilpos schemą, kamera užfiksuoja ir policija padaro savo darbą ir pažeidėjas gauna baudą.
Ar yra padaryti kažkokie veiksmai dėl kito jūsų pažado – daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių? Prieš rinkimus sakėte, kad tai padėtų atlaisvinti užgrūstus daugiabučių kiemus.
Kol kas mes ruošiamės kitai priemonei, kuri taip pat bus efektyvi ir didžiąja dalimi gal net per kitą vasarą įgyvendinta – stovėjimo vietų, įrengiant korius, įrengimas. Dabar mes ruošiame pirkimus ir kitą pavasarį startuosime su šia priemone. Bent 88 Vilniaus seniūnijų kiemai bus praplėsti, sutvarkant tiek įvažiavimus, tiek visas dangas ir įrengiant stovėjimo korius, kas leis mums turėti šimtus naujų parkavimo vietų mūsų gyvenamuosiuose rajonuose. Tai tą spaudimą nuims.
O toliau žiūrėsime ir su daugiaaukštėmis parkavimo vietomis, bet reikia pasakyti, kad laukia ilgesnis procesas, nes mums reikia ir žemės sklypų, ir techninio projekto, ir rangos konkursų. Tai gali užtrukti kelerius metus, kol mes išeisime į tą darbų tiesiąją.
Bet koriai startuos kitą pavasarį?
Taip, kadangi turime mažesnes biurokratines procedūras ir galime susisukti laike greičiau, tai kitą pavasarį yra planas startuoti.
Mazuto deginimas – tik dėl force majeure
Artėja ruduo, kartu su juo – šildymo sezonas. Praėjusį sezoną daug aptarinėjamas buvo mazuto deginimas. Ar šiemet Vilnius vėl degins mazutą?
Tokių planų nėra. Mazutas, kaip alternatyvi kuro rūšis, iš techninės pusės yra šilumos tinklų bazėje, infrastruktūra, kuri buvo paruošta ir naudota praeitą sezoną, nėra išardyta ar kitaip panaikinta. Jei koks force majeure įvyksta, kai prasidėjo karas ir dujų kainos šoko į viršų, tai tokia teorinė galimybė yra. Bet artėjantį sezoną šildymui bus naudojamas biokuras, bus naudojamos Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginamos išrūšiuotos atliekos, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiama šiluma. Jeigu reikės, kaip tokia alternatyvi šilumos rūšis, bus gaminama iš gamtinių dujų.
Praėjusį sezoną vienu metu Vilnius gyrėsi bene mažiausiomis šildymo sąskaitomis šalyje. Kokių sąskaitų artėjantį sezoną turėtų tikėtis vilniečiai?
Pernai turėjome suvaldytą kainų lygį ir šildymo sąskaitos Vilniuje buvo vienos mažiausių Lietuvoje. Negaliu prognozuoti, kaip atrodysime Lietuvos mastu, bet kainos vilniečiams turėtų išlikti panašiame lygyje, kaip turėjome praeitą sezoną. Nei didelių šuolių, nei didelių nukritimų nebus. Bet jos nebus tokios, kad reikėtų ženklią dalį savo pajamų palikti už šildymo sąskaitų apmokėjimą. Tos kainos ar sąskaitos nesikandžios.
Sakote, kad galbūt mazutą deginsime, jeigu bus force majeure situacija, bet tuo pačiu metu turime galvoti ir apie aplinkosaugą ir klimato kaitą. Vilnius yra tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų siekia tapti klimatui neutraliomis savivaldybėmis. Laiko nėra tiek daug, tai ar nebus taip, kad mes ieškosime vis kažkokių pasiteisinimų, kaip buvo su mazuto deginimu, ir mums nepavyks pasiekti to užsibrėžto tikslo?
Tikslas yra labai netoli. Kai pilnu pajėgumu veiks Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri šiemet startuoja su visais savo įrengimais, bet pirmuosius mėnesius veiks testiniai režimais ir gali užtrukti, kol jie užsikurs maksimaliu savo pajėgumu, Vilniaus šilumos gamybai daugiau negu 90 proc. bus panaudojamos atsinaujinantys šaltiniai – biokuras, atliekos, kurios išfiltruojamos ir tas išeinantis garas yra visiškai gamtai draugiškas. Žinant, kad mes mieste investuojame labai daug į šilumos efektyvumą, keičiamos šilumos trasos, dešimtys milijonų investuojama į tai, kad mes nešildytume be reikalo grunto arba žolė neaugtų sausio viduryje po trasomis.
Šilumos gamybos poreikis mažės ir mes turime visas prielaidas, kad mums 2030 metais nereikės jokio iškastinio kuro. Nei naftos produktų, nei dujų, nei to paties mazuto.
Bet visos alternatyvos turi būti užtikrintos, kad ar dėl teroro akto, ar dėl kažkokios techninės avarijos, mes galėtume miestą aprūpinti šilumą. Tos alternatyvos dėl išmoktų pamokų bus užtikrintos. Bet yra padaryti visi namų darbai, kad būtume draugiški gamtai ir mes link to einame.
Nacionalinis stadionas – brangesnis, bet laiku
Šią savaitę Vilniaus „Žalgiris“ žaidė lemiamas rungtynes prieš Stambulo „Galatasaray“, nusileido po atkaklios kovos, bet, žinokite, vienas malonumas buvo stebėti mūsų komandą tokio dydžio stadione. Turime paliesti ir nacionalinio stadiono temą. Ar viskas einasi pagal planą?
Įvairiai galime traktuoti, kada statybos prasideda, kada ką reikia padaryti. Mano supratimu, statybos prasidėjo, kai mes pradėjome griauti tuos griaučius, kurie buvo palikti dėl užstrigusių dešimtmečiais statybų. Tie darbai yra pabaigti. Baigti yra ir polių testiniai bandymai, kas pagal statybų procedūras yra privaloma.
Darbai tikrai vyksta, gal jų nesimato fiziškai, bet tiek projektavimo, tiek pasirengimo darbai yra eigoje. Esmė, kad už visą statybų eigą atsakomybę prisiima savivaldybės ir ministerijos pasirinktas privatus investuotojas, koncesininkas. Šiuo atveju, jų yra atsakomybė atiduoti mums stadiono raktus laiku – 2025 metų pabaigoje, kad mes galėtume turi pabaigtą objektą.
Statybų pradžios momentas yra labai subjektyvus dalykas. Taip, mes kapsulės neįkasinėjome, nežinau, ar mes ją įkasinėsime, nes tai jau būtų trečias kartas.
Ten jau dvi kapsulės yra?
Gal jau net nebėra, nes viskas griauta, perkasta, tai gal jos ir išvežtos yra. Matyt, kad paskelbsime, kai prasidės aktyvi ta statybų fazė, kai darbai užsisuks statybų aikštelėje. Noriu pasakyti, kai prasidėjo griovimo darbai, mes iš tos patinės situacijos pajudėjome.
Pavasario pabaigoje pasirodė pranešimų, kad pats projektas pabrango. Ar mes turime tuos skaičius, kiek statybos pabrango?
Ne pats projektas pabrango, bet pati statybų aplinka pabrango. Žiūrint nuo praeitos liepos iki šios dienos, statybų sektoriuje infliacija siekia apie 27 proc. Natūralu, kad ir šis objektas yra pabrangęs. Kol kas jokių teisinių procedūrų mes nesame pradėję dėl indeksacijų, nors jos yra numatytos ir sutartyje. Matome, kad ir kitose valstybės užsakymu vykdomose statybose indeksacijos yra taikomos. Yra tikimybė, kad mes prie šio klausimo ateisime, bet šiai dienai jis nėra kažkaip spręstas.
Ar bus kalbama apie vietų skaičių didinimą? Dabar numatyta 15 tūkst., tokio dydžio stadioną jau turime Kaune. Ekonomistas Raimondas Kuodis vis pasisako, kad 15 tūkst. vietų stadiono niekaip negalime vadinti nacionaliniu. Ar įmanoma pakeisti vietų skaičių?
Viskas yra įmanoma, priklausomai nuo techninių sprendimų ir kainos.
Ar jūs matytumėte tam poreikį?
Žinote, jei būtų mano asmeninis sprendimas, čia būtų atskira tema, bet svarbu atsiremti į aplinkybes, ką mes turime. Mes turime pasirašytą sutartį, kurioje fiksuotas vietų skaičius – 15 tūkst. ir ne daugiau. Mes esame pradėję diskusijas bent kažkiek praplėsti vietų skaičių, kad jis būtų didesnis. Nenoriu nieko anonsuoti. Prielaidų yra, bet kai bus sprendimai, mes juos viešai ir paskelbsime.
Patenkintas startu
Druskininkai ir Širvintos pasakė, kad statytų paminklą Justinui Marcinkevičiui. Jūs sakėte, kad Vilniuje paminklas atsiras, jeigu bus sutarimas visuomenėje. Tikriausiai akivaizdu, kad to sutarimo nėra. Ar nebus gaila, kad trečią paminklą iš Vilniaus „pavogs“? Turėjome Vytį, turėjome Antaną Smetoną, vienas Kaune, kitas Palangoje, dabar ir Justinas Marcinkevičius gali atsirasti ne Vilniuje, o, pavyzdžiui, Druskininkuose. Nebus gaila?
Man keistas tas supratimas ar naratyvas, kad kažką pagerbti galima tik pastatant paminklą. Mano požiūris yra visiškai kitas, yra įvairių pagarbos formų ir mes jas turime. Galima kažkokį meno festivalį pavadinti nusipelniusio kultūros žmogaus vardu, yra visokios kitokios fizinės pagerbimo formos, įprasminant žmogų, atminimo lentos, gatvės, stotelės.
Ta priešprieša kartais yra kuriama dirbtinai. Jeigu kažkas priešinasi pastatyti paminklą arba turi kitą nuomonę, tai yra nusiteikęs prieš tą konkretų asmenį ar jo negerbia. Man iš principo tokia diskusija nėra priimtina. Mano supratimu, paminklai turi būti statomi tiems asmenims, tiems herojams, dėl kurių absoliučiai nekyla jokių diskusijų. Blogiausia, kas gali būti, kai gerbtini žmonės įveliami į tokias kovas.
Dėl to, mano pasakymas buvo labai aiškus – jeigu kyla tokia aštri diskusija dėl Justino Marcinkevičiaus asmens, dėl jo kūrybos mažiau, bet dėl jo veiksmų ir veikimo sovietmečiu, galbūt laikas statyti paminklą dar nėra atėjęs. Kol visuomenė nesusitars, tol tos diskusijos politiniame lygmenyje, savivaldybėje, aš, kaip meras, neketinu pradėti.
Visuomenininkai, kultūrininkai, nuomonių formuotojai gali savo nuomones turėti, jas reikšti, tą puikiausiai ir daro, bet mes turime kitų darbų ir veltis į šitą polemiką nėra jokio reikalo.
Ar pavyko įgyvendinti tai, ką buvote užsibrėžęs per pirmąsias 100 dienų mero poste?
Nekėliau sau tikslo per 100 dienų kažką pasiekti konkretaus. Akivaizdu, kai pradedi darbus, yra labai aiškūs etapai, ką per tą starto laikotarpį reikia padaryti. Tie visi planai, kuriuose mes ketinome pradėti, jie yra pradėti. Darbai, kuriuos norėjome padaryti ir dėl NATO summito, ir naudojantis vasaros sezonu, tvarkant miesto infrastruktūrą, jie sėkmingai tęsiami. Tam tikri pamatai ateities darbams taip pat yra padėti. Sakyčiau, kad pradžia buvo sėkminga. Ne viskas pavyko, ne viskas yra užbaigta, bet daugiau mažiau asmeniškai savo startu esu patenkintas.
Kas balsuoja uz situos meslides veikejus?
