Žiema pagaliau ima panašėti į žiemą, tačiau keliais laipsniais žemiau nulio nukritusi oro temperatūra Panevėžio benamių negąsdina.
Šią savaitę termometro stulpeliui nukritus iki 5–6 laipsnių šalčio, neturintieji kur gyventi dar neskuba trauktis iš apleistų pastatų ir kitų nešildomų nakvynės vietų į šiltesnes patalpas. Naktį iš antradienio į trečiadienį vadinamuosiuose Nakvynės namuose laikino prieglobsčio paprašė tik aštuoni asmenys.
Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus vadovė Aurelija Skudienė irgi sako, nors ir orai pastebimai atšalo, ir pasnigo, laikinųjų nakvynės prašytojų antplūdžio nėra – jų užsuka nei daugiau, nei mažiau, kaip sulaukiama įprastai.
„Nežinau, ar per mažai šaltuko, ar dalis dar turi kur glaustis, tačiau nepadaugėjo“, – sako A. Skudienė.
Praėjusią itin žvarbią žiemą kasdien būdavo sulaukiama gerokai daugiau žmonių – po dvylika, keturiolika, aštuoniolika, o vasarį būdavo ir per dvi dešimtis.
Ilgiau pabūti nesiveržia
Nakvynės namuose laikinai nakvynei būna paruošta dvidešimt vietų, tačiau atėjus ir daugiau, pasak A. Skudienės, būtų kur atsigulti – vietos yra užtektinai. Tačiau specialistė sako iš patirties žinanti: kol termometrų stulpeliai nenukris bent iki 15 laipsnių šalčio, prieglobsčio prašantieji būriais tikrai neis.
Socialinės globos skyriaus vadovės teigimu, daugiausia benamių ateina susižinoję apie galimybę pernakvoti vieni iš kitų – pavyzdžiui, vietose, kur gaunama pavalgyti ir kt. „Visi, gyvenantys tokį gyvenimą, žino kur kreiptis dėl nakvynės“, – neabejoja ji.
Nemokamai Socialinių paslaugų centre leidžiama apsistoti trims paroms. Vėliau, jei reikia nakvynės, žmogui siūloma rašyti prašymą ir galima apsigyventi iki pusmečio. Tuomet kas mėnesį reikia mokėti po 65 litus. Už tuos pinigus gaunama nemažai paslaugų: yra virtuvė, šilti kambariai, galimybė pasirūpinti asmens higiena.
A. Skudienės pastebėjimu, didesnė dalis ateinančiųjų laikinos nakvynės galėtų likti ir ilgesniam laikui, tačiau per daug nesiveržia. Kažkiek pristabdo mokestis, tačiau daugiausia, jos manymu, stabdo prievolė laikytis tam tikros tvarkos.
„Jiems gal priimtinesnis toks gyvenimo būdas – dauguma kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo“, – spėja A. Skudienė.
Į skyrių užsuka ir negaluojantys benamiai, tačiau pagalbos, jei itin blogai nesijaučia, irgi nelabai priima. „Penktą, šeštą ryto jau ir išeina savais keliais. Niekas neužlaikys, kad ir kaip norėtum“, – apgailestauja A. Skudienė, kad žmonės nepasirūpina sveikata. Tačiau sako suprantanti, jog pragyvenantieji iš šiukšlių konteinerių stengiasi kuo anksčiau patekti prie jų.
Baigiasi ir liūdnai
Šiuo metu nuolat gyvenančių asmenų yra 47, o vietų – 65. A. Skudienės teigimu, apsistojusiųjų skaičius paprastai svyruoja apie penkias dešimtis ir gyventojai keičiasi. Štai ir vakar atėjo du nauji gyventojai, šiandien – dar vienas. „Kažkas išeina, kažkas tuoj pat ateina“, – sako skyriaus vadovė.
Kartais tenka su gyventojais ir nutraukti sutartį. Vieni nemoka mokesčio, su kitais tenka atsisveikinti dėl tvarkos pažeidimų, treti apskritai išeina neatsisveikinę ir neaišku dėl kokių priežasčių nesugrįžta.
„Tie, kurie tikrai neturi kur dėtis, pažeidimų nedaro“, – pastebi A. Skudienė.
Dabar ne vienas benamis dar nakvoja senuose apleistuose pastatuose ir neretai nušąla.
„Labai gaila, kai pas mus patenka jau su nušalusiomis galūnėmis. Yra kur apsistoti, tačiau nesinaudoja. Jie gali bet kada ateiti tiek dieną, tiek naktį, o laukia iki paskutinės minutės“, – apgailestauja vadovė. „Jie gyvena tokį gyvenimą – niekada normaliai nesušyla, gal nebejaučia, kad šąla“, – svarsto.
Vienam jaunam vyrui pernai teko net amputuoti kojas. Panašių atvejų būta ir šiemet: maždaug prieš savaitę į Nakvynės namus užsukęs dar jaunas vyras skundėsi kojų skausmais. Jis paguldytas į ligoninę. Laimei, šį kartą imtis drastiškų chirurginių priemonių nereikėjo.
Daiva SAVICKIENĖ