Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Belgui Jean Paul Timmerman, kolegų vadinamam Timu, NATO oro policijos misija Šiauliuose – trečioji. Pirmą kartą adjutantas į Aviacijos bazę atvyko 2004 metais, dar prieš nusileidžiant pirmiesiems belgų naikintuvams. Misiją jis tęsė 2007 metais ir šį rudenį. Timas jau išvyko namo. Jo laukia kita misija – Afganistane, Kandahare.
Netikėtas skrydis
Timas – pavardės trumpinys. Ne pavardė, o pravardė yra ir ant jo uniformos antsiuvo. Pravardes turi ir kiti misijose tarnaujantys belgai. Jų teigimu, taip saugiau jų šeimoms.
Timas – pastabus ir šmaikštus pasakotojas. Tik susitikus, akimirksniu prisimena 2004 metus.
„Buvo ketvirtadienis, kovo 25-oji. Eskadrilėje vyko vakarėlis, juokavome, linksminomės. Paerzinau pulkininką, kas su juo negerai, gal serga? Jis atsakė pasijuoksiąs ryt“, – šypsodamasis prisimena karys.
Rytą telefone jis rado aštuonias trumpąsias žinutes, raginančias skubiai atvykti į bazę. Čia sužinojo, kad vakarop laukiama gynybos ministro skambučio. Gali būti, kad teks vykti į Lietuvą.
Šeštadienio rytą Timas su devyniais kolegomis jau buvo Šiauliuose. Tai buvo tarsi paskutinės minutės skrydis.
Apie Lietuvą belgas nebuvo nieko girdėjęs, todėl teko atsiversti žemėlapį.
„Ar radau mažą šalį prie Baltijos jūros? Ne, tai nemaža šalis! Nustebome, pamatę, kokius atstumus turite įveikti važiuodami į Klaipėdą ar Vilnių – apie 200 kilometrų, – sako belgas. – Pastebėjau, kad lietuviai 60 ar 100 kilometrų nelaiko problema. Mes, belgai, įveikę 100 kilometrų, jau esame šalies viduryje.“
Skubūs darbai
Aviacijos bazėje Šiauliuose tebevyko pasiruošimo darbai. Lietuviai kirto medžius. Kitos dienos vakare ant jau išbetonuoto paviršiaus stovėjo konteineriai.
„Žmonės viską padarė savo rankomis!“ – stebisi Timas.
Belgai įvertino esamas sąlygas, tuomet dar nerekonstruotą kilimo-tūpimo taką, jo žymėjimą. Bazės infrastruktūra nuo dabartinės skyrėsi kone kaip diena ir naktis.
„Per penkias dienas turėjo būti viskas parengta lėktuvams nusileisti. Dirbome 12–14 valandų, vakare tik nusiprausdavome, pavalgydavome ir eidavome miegoti, – prisimena Timas. – Nors buvo labai blogas oras, lietuviai padarė viską, kad naikintuvai galėtų leistis.“
Šiauliuose nusileidus naikintuvams F-16, pirmieji belgai išvyko namo, misiją pradėjo maždaug šešiasdešimties karių junginys.
Timui atrodo, kad lietuviai iš pradžių nebuvo labai patenkinti misija, su įtarumu žiūrėjo į NATO karius. Misijos pradžioje būta ir incidentų su vietiniais.
Reikėjo aklimatizuotis
Į Šiaulius Timas grįžo 2007 metais, šį kartą – dviems mėnesiams. Atsivėrė galimybės pamatyti Lietuvą.
Tų metų vasarį Timas nufotografavo viešbučio termometrą. 8 valandą 10 minučių jis rodė 21 laipsnį šalčio. Po 15 minučių Aviacijos bazėje belgas fotoaparatu spragtelėjo dar kartą: termometras rodė 25 laipsnius.
„Belgijoje tokios temperatūros nebūna“, – šypsosi Timas.
Aklimatizacijai prireikė kelių dienų. Per savaitę sniegas dingo, gatvėse pasipylė vanduo. Belgas prisimena, kaip vidury balos sustojo taksi automobilis. Gelbėti nelaimėlių buvo atsiųsta kita mašina. „Kai lyja, Lietuvos keliuose pavojinga“, – ir ankstesnę, ir dabartinę patirtį įvertino belgas.
Paramos nenutraukė
Timui atvykus, belgai jau lankė Kuršėnų vaikų globos namus.
Prisimena, kaip vaikams padėjo gaminti maistą. Sužinoję, jog yra vaikų, kuriems tenka toli pėdinti į mokyklą, nusivežė į batų parduotuvę.
„Vaikai buvo labai laimingi. Man pasirodė, kad jie anksčiau niekada nebuvo batų parduotuvėje. Paauglėms pasakėme nesirinkti batų su kulniukais“, – juokiasi.
Po misijos grįžęs į Belgiją, Timas širdyje pajautė tuštumą, todėl organizavo paramą vaikams. Kasmet kas nors iš belgų junginio atvyksta nupirkti mokyklos reikmenų, higienos prekių.
Patyręs misijose
2013 metų rugsėjį Timas į Šiaulius atvyko trečiajai misijai. Dabar belgai įsikūrę erdviame naujame NATO oro policijos štabo pastate, jis oficialiai buvo atidarytas prieš keletą savaičių.
Timas parodo patalpas, kur dirba kariai. Yra ir miegamieji, kuriuose ilsisi parą budinti pamaina. Vienoje iš patalpų stovi Timo suprojektuotas stalas, pagamintas Šiauliuose. Stalas liks kaip dovana.
Timo darbo diena prasideda aštuntą, baigiasi penktą. Jo darbas – misijos planavimas. Jis planuoja skrydžius lakūnams: dėlioja maršrutus, skaičiuoja, kiek reikės kuro.
26-erius metus kariuomenėje tarnaujantis Timas patirties sėmėsi ne vienoje misijoje. Balkanų konflikto metu belgai buvo dislokuoti Italijoje. Prieš dvejus metus, esant karinei padėčiai Libijoje, Timas su kolegomis buvo išsiųsti į Graikiją.
Po 1,5 mėnesio Timas jau ne pirmą kartą išvyks į Kandaharą.
„Karas niekada nėra gerai“, – sako patyręs karys.
Kalbų raizginys
Timui belgai ir lietuviai panašūs mentalitetu. „Lietuviai mėgsta linksmintis – pavalgyti, išgerti, belgai – irgi. Todėl mes čia jaučiamės kaip namie, – šypsosi Timas. – Ir mūsų, ir lietuvių kalbos niekas nesupranta. Todėl jaučiamės taip, kaip lietuviai.“
Timas primena, kad belgai kalba trimis kalbomis. Jis gyvena šiaurinėje, Flandrijos, dalyje. Čia kalbama olandiškai. Belgijos pietuose šnekama prancūziškai, o nedidelėje rytų dalyje – vokiškai.
Belgai mokyklose nuo septynių metų mokosi prancūzų kalbos. Timas šypsosi: prancūzų kalbos nevartojo apie 20 metų, tad kalba prisimiršo.
Šiauliuose tarnaujančiame junginyje kartu dirba Belgijos šiaurėje ir pietuose gyvenantys belgai.
„Lietuviams keista, kad kartais tarpusavyje kalbamės angliškai, – juokiasi Timas. – Su kolega „treniruojamės“ susirašinėdami SMS – aš rašau prancūziškai, jis – olandiškai. Jei vienas kito nesuprantame, tenka pereiti prie anglų kalbos.“
Reklamuoja Lietuvą
Timas nemažai keliavo po Lietuvą. Su kolegomis vyko į pajūrį, buvo Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. Jo bendrakeleivių akys išsiplėtė, pamačius, kaip Lietuvoje gražu ir švaru. Jie panoro grįžti į Lietuvą atostogų.
Timas atkreipė dėmesį, kad keliuose padaugėjo greičio matuoklių. Prieš šešerius metus greitį „šaudė“ policininkai, dabar jų tiek nematyti.
Belgo nuomone, Lietuvos problema – per mažai reklamos: „Tai – graži šalis, vairuodamas matai miškus, ežerus. Vairuoti čia nesudėtinga, eismas nėra intensyvus. Belgijoje atvirkščiai – amžinos spūstys. Tik Lietuvoje mums dideli atstumai.“
Jis sako reklamuosiąs Lietuvą.
Kainų skirtumai
Timas atkreipė dėmesį į Lietuvoje vis kylančias kainas. Jei 2004 metais klube pusė litro alaus kainavo 3 litus, 2007 – jau 6 litus, dabar – 8 litus.
Benzino kaina tokia pat, kaip Belgijoje. Maistas, gėrimai Lietuvoje – apie tris kartus pigesni nei Belgijoje. Drabužių kainos – panašios. O elektros prekės Lietuvoje gerokai didesnės nei Belgijoje. Lietuvoje nusižiūrėtas skaitmeninis fotoaparatas Belgijoje pigesnis 40 eurų.
Belgas svarsto, kaip lietuviai gyvena, gaudami nedidelius atlyginimus?
„Kolegoms, draugams Belgijoje sakau: „Mes nė nežinome, kaip gerai gyvename“. Jei belgui sugenda mobilusis telefonas, jis nemąstęs nusiperka naują. Ir tai nėra gerai. O lietuvis du kartus pagalvoja, ar tikrai reikia naujo daikto. Dukrai sakau, jog jai reikėtų atvažiuoti į Lietuvą, kad pakeistų mąstymą.“
Geri dalykai nustelbia blogus
„Lietuva – krepšinio šalis, Belgija – futbolo. Todėl galime gražiai sutarti“, – sako belgas.
Timas sirgo už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę Europos krepšinio čempionato finale. Ir nuliūdo, kad Lietuva pralaimėjo: „Būtų buvusi puiki šventė.“
Timas be vargo išvardija tris geriausius dalykus Lietuvoje: žmonių mentalitetas, alus ir gražios moterys.
„Blogų dalykų man rasti sunku. Aš čia galėčiau gyventi, – šypsosi belgas.
Pamąstęs tęsia: „Alkoholizmas. Bet ši problema yra ir Belgijoje. Lietuviai mėgsta muštis, muštynes mačiau naktiniame klube.“
Šalies veidas – taksistai
Kalbėdamas Timas išsitraukia lapelį, kuriame prieš pokalbį pasižymėjo keletą pastabų.
„O, dar nepapasakojau apie taksistus!“ – pliaukšteli.
Pasak kario, taksistai žino, kad pas juos įsėda belgai, ir ne visada įsijungia taksometrą. Net ir paraginti ne iš karto „išgirsta“.
„Kaip bebūtų, taksistai yra šalies vizitinė kortelė. Vilniuje į muziejų mane vežė 25 minutes! Dabar manęs taip neapgausi, įsijungiu GPS ir seku, kur važiuojame“, – išeitį rado belgas.
