Iš per metus pagaunamų beveik 10 tūkst. vairuotojų pusė jų be baudos užsidirba ir teistumą, nes įpučia daugiau kaip 1,5 promilės.
Ekspertai pastebi, kad tik mažiau negu 2 proc. pažeidėjų patenka už grotų, o kiti atsiperka baudomis ar automobilio konfiskavimu.
Todėl pradedama kalbėti apie griežtesnes baudas, pavyzdžiui, viešųjų darbų skyrimą ar, kaip siūlo Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, imtis diskusijų dėl atsakomybės asmenims, leidžiantiems išgėrusiam draugui sėsti prie vairo, – pripažinti juos nusikaltimo bendrininkais.
„Turint omeny, kiek tokių asmenų dar nepapuola per policijos rengiamus reidus, galima spėti, kad tie skaičiai yra ženkliai didesni – asmenų, kurie vairuoja išgėrę“, – sako Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
Pernai teismai išnagrinėjo 4 267 girtų vairuotojų bylas. Jos savo skaičiumi nusileidžia tik smurto artimoje aplinkoje atvejams.
Paprastai teismai asmenų, kurie pirmą kartą įpučia daugiau nei 1,5 promilės, už grotų nesiunčia, o apsiribojama bauda, areštu ar teisių vairuoti atėmimu. Nuteisiami tik įkliuvę ne pirmą kartą – tokių pernai buvo per pustrečio šimto, tačiau į kalėjimą pateko šiek tiek mažiau negu šimtas. Likusiems bausmės vykdymas atidėtas.
Nemažėja neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – apie 500 per metus. Smarkia apgirtę pernai pražudė 16 žmonių ir beveik 100 sužeidė.
