Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.
Nauja sukčių taktika: lietuviški intarpai ir automatiniai skambučiai
Ką pastebite šiais metais? Kokios sukčiavimo tendencijos? Ar išlieka tos pačios populiariausios, ar pastebite naujų būdų, kas Lietuvoje pradėta taikyti?
Ž. Kielienė: Pirmiausia norėčiau pasidalinti, kad sukčiai sugalvojo būdą, kaip išlaikyti dėmesį. Skambina automatinis atsakiklis ir praneša, kad su jumis susisieks rusakalbis darbuotojas, kalbės rusų kalba ir prašo nepadėti ragelio – taip išlaiko pauzę, tave sudomina, algoritmas pasikeitė.
Jeigu visą laiką sakė nebekelti ragelio ir nekalbėti su rusakalbiais, tai jie įsikiša lietuvių kalbą ir bando užverbuoti, kad aš toliau laikyčiau ir galvočiau, kas čia atsitiko.
Antras dalykas, ką pastebėjome ir aptarinėjame viduje, yra tai, kad sukčiai į skambučių centrus, kur dirba tie nusikaltėliai, vilioja lietuvaičius per įdarbinimo agentūras, siūlydami nemenką atlygį bando Lietuvos piliečius, mokančius lietuvių kalbą, verbuoti dirbti Stambule.
Žadamas didelis darbo užmokestis, bet reikia žinoti, kad tai nėra oficialus darbas. Žmogus bus įkalintas tame centre ir pagal piramidės principą turės pritraukti kitus asmenis, dirbti galimai net už maistą.
Tai lietuviai yra viliojami padėti sukčiauti?
Ž. Kielienė: Taip, sukčiai net neslepia, kokiu tikslu renka žmones – sukčiauti, apgaudinėti Lietuvos piliečius, kalbančius lietuviškai. Kadangi jau visi kalbame, kad nekalbėtumėte su rusakalbiais, jiems reikia integruoti lietuviškai kalbančius asmenis, kad apgaudinėtų savo tautiečius.
Psichologinis spaudimas: „jei ne dabar – bus per vėlu“
N. Mačiulis: Šioje vietoje tie asmenys, kurie sutinka tapti įdarbinti ir bandyti išvilioti pinigus iš kitų, jie irgi tampa aukomis. Jie dažnai būna apriboti laisvės išvykti, neturi paso, jiems tenka dirbti už maistą.
Jie gali gauti pajamas už sėkmės atvejus, jeigu jiems pavyksta išvilioti pinigus. Bet kokiam žmogui, kuriam skambina ir sako, kad palaukite, su jumis susisieks įmonės atstovas rusakalbis, tai iš karto yra šimtaprocentinis sukčiavimo atvejis.
Nėra Lietuvoje jokios įmonės, kuri skambintų savo klientui ir sakytų, kad su jumis dabar susisieks rusakalbis ir bandys kažką paaiškinti. Visuomet, jei skambina telekomunikacijų bendrovė, bankas, mokesčių inspekcija ar „Sodra“ ir sako, kad jūsų sutartis baigiasi ar bus užblokuota sąskaita, nereikia kalbėti, reikia padėti ragelį – patys galite susisiekti su savo įmone bendruoju numeriu ir paklausti, ar tikrai kažkas baigėsi.
Dažniausia sukčių indikacija yra raginimas skubėti. Jei dabar nepadarysite veiksmo, sąskaita bus užblokuota, ryšys neveiks, tai yra psichologinis spaudimas priimti greitą sprendimą. Sprendimas yra niekada nepriimti greito sprendimo. Nekalbėti, nediskutuoti, neįsivelti į pokalbį, nes tie žmonės dažnai yra ištreniruoti užliūliuoti, užkalbėti, įtraukti į pokalbį ir priversti pamiršti tai, kas svarbu. Svarbu per penkias sekundes padėti ragelį.
Gerbiamas Nerijau, paminėjote dirbtinį intelektą, „deepfake“, kai falsifikuojami vaizdai ir garsas. Ar pastebite, kad tai jau vyksta Lietuvoje?
N. Mačiulis: Tai vyksta jau daugiau nei metus, pirma didelė banga buvo praėjusių metų vasarą. Dažniausiai į vyresnio amžiaus asmenis nusitaikoma telefoniniais skambučiais, o jaunesniems asmenims, platesnei auditorijai, sukčiai socialiniuose tinkluose platina klastotes.
Plinta klastoti įrašai, kur reklamuojamos investavimo platformos ar parduotuvės, ir ta informacija pateikiama kaip rėmėjas. Tai yra reklama, už kurią socialiniai tinklai ima pinigus. Tuo ši reklama skiriasi nuo televizijos reklamos – ten niekas nepatikrina turinio.
Yra daugybė pavyzdžių, kai sukčiai platina netikrą informaciją apie investavimo produktus. Televizijoje turbūt nerodytumėte „deepfake“ įrašo, kur Lietuvos prezidentas aiškintų apie sukurtą investavimo platformą tik Lietuvos žmonėms.
Tokia reklama socialiniuose tinkluose sukosi kelias dienas, daugybė žmonių registravosi ir prarado pinigus. Tai, kad matote įrašą „Facebook“ ar „Instagram“, nereiškia, kad tai yra tiesa. Dažnai prisidengiama žinomais asmenimis, Nobelio premijos laureatais.
Kuo daugiau žmogus yra pasisakęs viešai, tuo lengviau sukurti klastotę. Dirbtinio intelekto instrumentais, kurie dabar viešai prieinami, galima sukurti visiškai netikrą įrašą apie nebūtus dalykus.
Kiekvieną dieną žmogus turi ugdyti kritinį mąstymą ir skeptiškumą. Jei žadama tai, kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai garantuotai yra netiesa.
Gerbiama Živile, kaip veikia tokios schemos ir kaip jų išvengti?
Ž. Kielienė: Mes tiek viešiname savo gyvenimą, savo kalbėjimą „Instagram“ ar „Facebook“ tinkluose, kad jei esu šiek tiek žinomesnis asmuo, mane labai lengva surasti. Galima rasti, kas yra mano tėvai, vaikai, atkuria balsus ir štai – laba diena.
Visa istorija žinoma: kur keliauja, ką valgo, ką mėgsta. Mes tapome tokie vieši, kad sukčiui labai paprasta infiltruotis į gyvenimą. Jie tiesiog seka tave ir netikėtai tėvai ar draugai sulaukia skambučio. Atrodys, kad tai esi tu, sakys, kad telefonas išsikrovė, pasiskolinau iš draugo.
Tai ką gyventojams daryti? Mažiau viešintis?
Ž. Kielienė: Vienareikšmiškai. Pagalvokite, kaip tai atrodo, kai keliate viską apie savo gyvenimą, kur vaikai važiuoja, kokie būreliai, viską galima žinoti. Nereikia paranojiškai vengti, bet tiesiog pagalvoti, kas dar mane seka.
Kai žmonės pasakoja apie atostogas, išvažiuoja visa šeima – durys atviros vagims. Istorijų galima sugalvoti įvairiausių, todėl patys turime saugotis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
