Lietuvoje planuojamas naujas kirtis vagišiams. Teisingumo ministerijos atstovai siūlo ne tik taikyti baudžiamąją atsakomybę už tęstines smulkias vagystes, bet ir uždrausti apsivogusiems asmenims lankytis prekybos vietose iki dvejų metų.
Dabar į parduotuves vagys eina kaip į darbą. O ir vagia ne tik kavą, saldainius, bet ir brangus alkoholinius gėrimus.
Tiesa, policijos atstovai užsimena, kad vagystės – nėra vienadienis reiškinys ar atsitiktinumas. Dabartinė situacija liudija, kad tam tikrais atvejais veikia organizuotos grupės.
Į parduotuvę vogti atvažiuoja su „Mercedes“ markės automobiliais
Apie dabartinę situaciją prekybos vietose naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Kokia situacija stebima dabar? Ar vagysčių mastas didėja, palyginti su praėjusiais metais? Ir ką rodo šių metų pradžia?
V. Grašys: Vagystės išlieka, nors tendencija šiek tiek mažėjanti. Jeigu 2024 metais turėjome daugiau nei 48 tūkst. užfiksuotų tokių nusižengimų – vagysčių – tai praėjusiais metais jų buvo apie 35 tūkst., šiek tiek mažiau.
Tačiau vagystės [iš prekybos vietų] niekur nedingo. Kol tendencija išlieka, turbūt reikia kažką daryti, kad atsirastų faktoriai, kurie skatintų tokių vagysčių mažėjimą.
Per pirmąjį šių metų mėnesį jau turime daugiau nei 3 tūkst. atvejų, kai įvykdytos tokios vagystės.
Dažnai linksniuojama sąvoka „sisteminės vagystės“. Ar iš tiesų galima sakyti, kad tai pasikartojantys atvejai, kai tie patys asmenys daro nusikaltimus prekybos vietose?
V. Grašys: Yra ir taip, ir taip. Yra asmenų, kurie, tarkime, per dvejus metus įvykdo daugiau nei 300 tokių pažeidimų – vagysčių.
Yra ir tokių, kurie įkliūva pirmą kartą. Tačiau, sprendžiant iš to, kokios prekės vagiamos, matosi tam tikras versliškumas.
Praėjusiais metais prekybininkų atstovų organizuotoje konferencijoje buvo užsiminta apie atvejus, kai į prekybos tinklus atvykstama su „mersedesais“, turima pagalbinių asmenų, kurie įvykdo vagystes.
Ar iš tiesų vagystės – tai ne tik atėjimas ir vienos prekės nugvelbimas, bet veikia tam tikros, galima sakyti, organizuotos grupės, kurios iš to verčiasi ir vėliau prekes realizuoja antrinėje rinkoje?
V. Grašys: Logiška seka paprasta – prabangus alkoholinis gėrimas, kuris kainuoja apie 100 eurų ar net daugiau, tikrai nėra daiktas, reikalingas žmogui išgyventi.
Akivaizdu, kad jis skirtas realizuoti kitur. Tas pats ir su prabangiu maistu – jis vagiamas ne vien tam, kad asmuo pavalgytų.
Pastebime, kad veikia tam tikros grupės, kurios organizuotai iš prekybos centrų vagia konkrečius daiktus, turinčius vertę ir tinkamus realizuoti antrinėje rinkoje.
Vieni papuola, kiti – ne. Todėl pokyčiai, kurie paskatintų taip nesielgti ir padarytų tokį pažeidimą atgrasų, šiandien yra būtini.
Ar pavyksta išsiaiškinti tuos asmenis, kurie vykdo tokius organizuotus nusikaltimus?
V. Grašys: Be abejo. Turime ne vieną, ne du ir ne dešimtis išaiškintų tokių pažeidimų. Jie sulaukia atsakomybės.
Kita vertus, dažnai tai asmenys, kurie neturi darbo, neturi turto. O skiriamos piniginės baudos – iki kelių šimtų eurų – nepasiekia teisingumo tikslo.
Asmuo lieka skolingas valstybei, neturi iš ko sumokėti, nėra, iš ko išieškoti, ir toliau vykdo smulkias vagystes.
Saugos bendrovės vardija, kad dažniausiai vagiami alkoholiniai gėrimai, kava, brangesni saldumynai. Ar žinoma, kur realizuojamos tokios prekės – turguose ar kitur?
V. Grašys: Konkrečias vietas turbūt sunku įvardyti, tačiau policijos tyrimai atskleidžia, kad yra tam tikri prekybos taškai, kuriuose tokios prekės realizuojamos pigiau nei rinkos kaina.
Akivaizdu, kad yra ir pirkėjų, kurie, tikėtina, supranta tokių prekių kilmę.
Tai tam tikra sistema, todėl sprendimų reikia imtis nuo pat pradžių – padaryti tokią sistemą nepatrauklią, nefunkcionalią. Tikimės, kad planuojami pokyčiai atneš rezultatą.
Kalbant apie prevencines priemones – dalis verslo atstovų siūlo diegti sistemas, vaizdo kameras, turinčias dirbtinio intelekto funkcijas. Pavyzdžiui, kameras, kurios gali atpažinti įtartinus veiksmus ir apie tai pranešti apsaugos darbuotojams. Ar prekybininkai diegia tokias sistemas?
R. Vainienė: Labai noriai. Jei kalbame apie perspektyvą, dirbtinis intelektas tikrai yra ateitis. Pavyzdžiui, savitarnos kasose.
Kalbėjome apie alkoholį, bet dabar „madinga“ vagystė – kūdikių mišinukai. Jie per savitarnos kasas nuskenuojami tarsi būtų, pavyzdžiui, konservuoti pomidorai – nurodoma kita, pigesnė prekė, sukčiaujama ir vėliau realizuojama socialiniuose tinkluose.
Dirbtinio intelekto pagalba savitarnos kasos pačios atpažįsta prekę – ne tik pagal svorį, bet ir pagal kitus parametrus.
Todėl DI panaudojimas yra ateitis. Kaip tik Seime buvo pristatyta dirbtinio intelekto strategijos vizija, ir tikimės, kad atsivers daugiau galimybių.
Noriu pabrėžti – jeigu būtų taikomas draudimas vagims įeiti į parduotuves, veido atpažinimas nebūtų naudojamas. Tokiu atveju stebėjimas vyktų akimis ir fiziškai prieinant prie asmens.
Dabartiniai teisės aktai veido atpažinimo neleidžia. Tačiau kalbant apie platesnį dirbtinio intelekto panaudojimą, galimybių užkardyti blogus darbus tikrai yra daug.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
