„Tikrai pasigedau galbūt netgi didesnio atsiprašymo, tiesioginio“, – BNS antradienį sakė Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Tai yra toks silpnesnis aspektas visos šios kalbos, kurį aš vertinčiau neigiamai, nes jeigu žengi žingsnį A, būtų gerai žengti ir žingsnį B, įvardinant ir tiksliai pasakant, kad taip, aš prisiimu kaltę, kad dėl mano galbūt nepakankamo veikimo arba nepakankamo galių demonstravimo tokia situacija susiklostė“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus teigimu, pabrėždamas, jog prisiima atsakomybę, G. Nausėda bandė pasirodyti tapęs „kultūros sektoriaus aplinkybių auka“.
„Prezidentui buvo visai svarbu apie tai pasisakyti, nes jam asmeniškai ta situacija, tam tikras boikotas iš kultūros sektoriaus tikrai buvo skausmingas, realiai prezidentas tarsi pasinaudojo proga atsiprašyti ir, matyt, dabar tikisi labiau, kad kultūros įstaigos į tai sureaguos, kad prezidentas nebus persona non grata“, – BNS teigė politologas.
Skaitydamas metinį pranešimą Seime, G. Nausėda teigė suprantantis pernai kilusį kultūros ir pilietinės bendruomenės pyktį ir pabrėžė kaip valstybės vadovas dėl to besijaučiąs atsakingas.
Koncentruotesnė kalba
Nors tradiciškai šalies vadovas užtruko beveik valandą, tačiau politologai išskiria, jog šįkart kalba – labiau koncentruota, G. Nausėda nebandė aprėpti absoliučiai visų temų.
„Prezidentas šiek tiek susisiaurino tematiką, nes anksčiau tai tiesiog atrodydavo, kad tų temų vos ne keliasdešimt galima priskaičiuoti ir kiekvienai bandoma paskirti daug dėmesio“, – sakė M. Baltrukevičius.
Pasak politologo, pranešimas nenustebino, nes, kaip ir visada, saugumo, užsienio politikos klausimams prezidentas skyrė daugiausiai dėmesio.
Panašios pozicijos laikėsi ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili, pabrėžusi, jog kalba buvo tradicinė – nearši, tačiau kartu paminint ir pavojus, kylančius Lietuvai.
„Bet tokio labai didelio konkretumo ir aiškumo arba vizijos Lietuvai ir asmeninės prezidento atsakomybės, tą viziją įgyvendinant, nelabai matome“, – teigė politologė.
„Kalba – koncentruotesnė, tikrai šį kartą yra labai daug ir tikrai ganėtinai kokybiškai skiriama dėmesio būtent tam, kas yra tiesioginėje prezidento atsakomybėje. Pusė kalbos yra skirta būtent užsienio politikai, krašto saugumui, paminėta ir ganėtinai tvirta pozicija, kad mes nekeisime mūsų krypties, pavyzdžiui, Baltarusijos sankcijų klausimu“, – aiškino ji.
Dėmesys – saugumui
G. Nausėda metinėje kalboje taip pat teigė, jog incidentai Lietuvos oro erdvėje tik įrodo, jog šalis įžengia į pavojingą pasaulį, kur taika nebėra savaime suprantama.
Anot jo, Lietuva yra taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės, priešiškos jėgos metų metus mėgina šalies budrumą ir atsparumą, o hibridinis karas vyksta daugiau nei dešimtmetį.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, bene pirmą kartą savo kalboje prezidentas aiškiai akcentavo Lietuvai kylantį pavojų.
„Pirmą kartą tokie žodžiai yra panaudoti ir įvardinti, kad, kaip sakoma, priešas už vartų. Aišku, prezidentas šitų žodžių neminėjo, bet pavojų, ne šiaip išorės grėsmę, bet pavojų akcentavo ganėtinai aiškiai“, – tikino ji.
Tuo metu M. Baltrukevičius teigė, jog sankcijų Baltarusijai ir Rusijai klausimas galėjo būti labiau akcentuojamas, taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaminėta Kinija.
„Pranešimas yra ne tik Seimui, tai yra pranešimas Lietuvai. Ir jeigu prezidentas mato, kad šie klausimai nėra per daug svarbūs eiliniam Lietuvos gyventojui, tai gana fragmentiškai tada apie sankcijas, apie Baltarusiją užsimena“, – tvirtino politologas.
Anot jo, kalboje buvo ir „tam tikros savigyros, kas padaryta, su kuo bus susitikimai, su kuo planuojami, tai prezidentas jau tuo pasižymi ne pirmuosius metus“.
Prezidento kritiką dėl LRT pataisų vadina veidmainiška
Šalies vadovas metinėje kalboje teigė, jog pastarieji teisėsaugos tyrimai, susiję su ekspremjeru Gintautu Palucku ir Valstybine augalininkystės tarnyba, rodo, kad Lietuvoje nėra aukščiau įstatymo esančių žmonių.
„Dabar tai yra tikrai tokia svarbi ir karšta tema ir realiai socialdemokratams tikrai nebuvo maloni ta eilutė, kad iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę“, – sakė jis.
M. Baltrukevičius veidmainiška vadino kritiką valdantiesiems dėl LRT pataisų, nes galiausiai jas pats ir pasirašė.
„Galima suprasti, kad taip, abidvi pusės kaltos. Bet realiai vis tiek prezidentas sako, kad jam nebuvo iki galo aišku, kodėl reikėjo tų pataisų, bet, iš kitos pusės, taip gana veidmainiškai atrodo, nes prezidentas galėjo ir vetuoti, bet prezidentas pasirašė pataisas“, – pabrėžė politologas.
„Tikrai nedaug kritikos valdantiesiems, man turbūt yra didžioji intriga, kaip būtų šituo aspektu atrodęs prezidento pranešimas, jeigu nebūtų birželio 6 dienos socialdemokratų sprendimo keisti valdančiąją koaliciją“, – nurodė jis.
Tuo metu G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė išgirdusi nemažai kritikos „Nemuno aušrai“, kurią birželio pradžioje socialdemokratai nusprendė pašalinti iš valdančiųjų gretų.
„Tiesiogiai nenurodant, kad yra adresuojama „Nemuno aušrai“, kritikos buvo. (...) Paminėti teisėsaugos tyrimai, bet ganėtinai švelniai. (...) Jis įvardino juos kaip nemalonius skandalus. Tai labai toks įdomus yra žodžių pasirinkimas“, – sakė ji.
G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo septintąjį metinį pranešimą. Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
