Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybių vadovais laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ragindami skirti deramą dėmesį bendroms ES rytinės sienos saugumo iniciatyvoms.
„Laiške pabrėžiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis gilėjanti Europos saugumo krizė reikalauja koordinuoto ir ryžtingo atsako. Rusija, pasitelkdama sabotažą, destabilizacijos veiksmus ir instrumentalizuotą migraciją, bando Europos atsparumą, ypač prie ES rytinės sienos“, – teigia Prezidentūra.
Laiške išskiriamos dvi strateginės iniciatyvos – Baltijos šalių gynybos linija ir „Rytų skydas“, kuriomis siekiama didinti atgrasymo galimybes palei ES ir NATO rytinę sieną bei įgyvendinti kompleksines gynybos priemones, šių iniciatyvų įgyvendinimas jau koordinuojamas tarp keturių valstybių.
Šalių lyderiai ragina ES institucijas pripažinti šias iniciatyvas bendro Europos intereso projektais ir svarstyti jiems įgyvendinti reikalingą finansinę ir politinę paramą, pasitelkiant visas prieinamas ES priemones.
G. Nausėda ir Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai pažymi, kad šios šalys gynybą yra iškėlusios kaip aiškų prioritetą – jai siekia skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat aktyviai bendradarbiaujama stiprinant sienų apsaugą ir kuriant patikimą pirmąją visos Europos Sąjungos gynybos liniją.
BNS rašė, kad, anot gynybos ir kosmoso eurokomisaro Andriaus Kubiliaus, Baltijos gynybos linija – išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma – yra įrašyta į vadinamąją Baltąją knygą ir yra išskirta iš visų kitų galimų didelės apimties projektų.
Kovą pristatytoje Baltojoje knygoje pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, pirkti gynybos sistemas ir padidinti Europos gynybos pramonės parengtį ilguoju laikotarpiu.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Baltijos gynybos linijos projektams reikia daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Jo teigimu, projektai bus finansuojami ne tik iš ES gynybos fondo paskolų, bet ir iš Europos gynybos pramonės programos (EDIP), ES daugiametės finansinės perspektyvos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
