Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.
Kremlius braška: ekspertai įžvelgia augantį nerimą Rusijoje
Ar tai, ką mes dabar matome Rusijoje, rodo, kad Kremlius pradeda braškėti kaip reikiant ir galime pamatyti pabaigą?
A. Anušauskas: Tai yra vertinimo klausimas – per kelis mėnesius matosi aiškus nuotaikų pokytis bei Kremliaus nerangumas reaguojant. Mėginama kažkaip reaguoti į Volodymyro Zelenskio pareiškimus, pavyzdžiui, Vladimiro Putino pareiškimas, kad jie gali derėtis, bet tik savo sąlygomis, dėl kurių Ukraina praktiškai turėtų kapituliuoti. Tai totali nesąmonė, ir tą jau mato propagandistai.
Tai, ką Kremlius įvardija per oficialius informacinius kanalus, paprastų rusų galvose sukuria disonansą. Realybė yra viena, o iš televizoriaus kalbama visai kas kita. Tai iš tikrųjų primena vėlyvąjį sovietmetį.
Degalų krizė ir visuomenės pyktis
Gerbiamas Alvydai, ką rodo degalų krizė bei kylantis pasipiktinimas Rusijoje ir kur tai gali nuvesti?
A. Medalinskas: Šiomis dienomis sukanka 3 metai nuo Jevgenijaus Prigožino maišto. Tada tai buvo nepasitenkinimas kariniuose sluoksniuose, kurį maištas atskleidė. Vėliau Vladimiras Putinas sugebėjo užspausti visuomenės nuotaikas, įvedė represinę tvarką, dabar jau griebiasi interneto draudimų, tačiau situacija išjudėjo visu smarkumu.
Noriu priminti įvykį, kuris sukrėtė Vladimiro Putino Rusiją: pasirodė, kad režimui bijoti reikia ne opozicionierių, sėdinčių Vakaruose ir rengiančių konferencijas, bet pačios visuomenės. Jauna muzikantė Sankt Peterburge dainavo dainą klausdama: „kada sulauksime Gulbių ežero?“. Šis baletas sovietų televizijoje buvo rodomas mirus generaliniams sekretoriams. Šią dainą Peterburgo gatvėse dainavo daug jaunimo. Nors muzikantei teko išvykti iš Rusijos, matome, kokios nuotaikos prasidėjo visuomenėje.
Vladimiras Putinas bijo net Dūmos rinkimų, nes niekas negali prognozuoti nuotaikų visuomenėje. Rinkimų metu pradedama kalbėti apie valstybėje esančias problemas. Kariniame segmente tinklaraštininkai taip pat labai kritiški asmeniškai Vladimiro Putino atžvilgiu. Vienas žinomas tinklaraštininkas buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę, tačiau tai netrukdo jam skelbti viešus pareiškimus ir reikalauti Vladimiro Putino pasitraukimo.
Apie jo pasitraukimą kalba net ir elito atstovės, įpratusios reikštis socialiniuose tinkluose. Komedijų klubai atvirai tyčiojasi iš esamos situacijos, pavyzdžiui, viename vaizdelyje minia stebi dronų ataką ir ironiškai kartoja: „Iš tikrųjų čia nieko neatsitiko, nes valdžia sako, kad nieko neatsitiko, pas mus visi gyvena gerai.“ Tai primena sovietų paskutinių dienų ironiją – režimas nesupranta situacijos rimtumo.
Jiems reikėtų prisiminti caro Nikolajaus II pamokas, kai nepasiekimai fronte, o nuotaikos imperijos viduje lėmė baigtį. Oro antskrydžiai prieš Maskvą ir gaisrai Kryme tapo tais lašais, kurie stipriai daužo Rusijos imperiją. Žmonės, atvykę į Krymą pailsėti, mato karą, o Maskvos vaizdai sukelia visišką košmarą. Tai primena Vokietijos visuomenę fašizmo metais, kai euforija subliūško prasidėjus bombardavimams – Putino Rusija yra pasimetusi.
Dar vienas svarbus dalykas, jeigu pasitvirtins informacija: Kinburno nerijoje – paskutinėje Rusijos kontroliuotoje Mykolajivo srities teritorijoje – iškelta Ukrainos vėliava, o Rusijos kariuomenė pasitraukė. Tai atveria galimybę Ukrainai vėl naudoti Mykolajivo uostą, kadangi Rusija kontroliavo išėjimo į Juodąją jūrą koridorių. Ukraina diena iš dienos ir naktis iš nakties siunčia dronus ir raketas, stipriai drebindama Rusiją.
Grėsmės Baltijos šalims: kam turi ruoštis Lietuva?
Gerbiamas Arvydai, matome, kaip sekasi Ukrainai, tačiau kiti atsižvelgia ir į Baltijos šalių situaciją, kur taip pat retkarčiais sulaukiame vieno kito drono. Kaip galvojate, kas gali būti toliau?
A. Anušauskas: Vykstant suirutei Rusijoje – o istorija sako, kad bet kuris pralaimėtas karas Rusijai baigiasi suirute – visada galime sulaukti netikėtų svečių, nebūtinai dronų pavidalu. Reikia ruoštis hibridinėms atakoms ir suprasti, kad tai yra šių laikų realybė.
Kai Rusijoje prasideda byrėjimas, atsiras agresyvesnių sluoksnių, kurie mėgins pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Gali būti visko, privalome ruoštis pačiam įvairiausiam scenarijui.
Ar gali būti, kad Vladimiras Putinas sugalvotų provokuoti Baltijos šalis ir elgtis dar drastiškiau?
A. Medalinskas: Be jokios abejonės, ministras yra teisus. Mes tikrai turime būti pasirengę ir sąmoningai paleistiems dronams, ir kitokioms karinėms provokacijoms. Nuolat pabrėžiu, kad Ukraina su savo karine galia turi būti kuo greičiau integruota į Europos gynybos sistemą, įskaitant ir Lietuvos gynybos sistemą – tai yra kertinis saugumo klausimas.
Lietuvai svarbūs 2 saugumo aspektai: mūsų narystė Europos Sąjungoje bei NATO, ir stiprią karinę galią turinti Ukraina bei glaudūs mūsų santykiai su ja. Putino Rusija pradeda suvokti, kad neįvertino Ukrainos karinės galios. Mūsų ryšys su Ukraina, Lenkija, bendradarbiavimas karinės pramonės srityje yra labai svarbus kalbant apie mūsų saugumą. Suirutė Rusijoje turi 2 puses, bet aš labai norėčiau sulaukti Vladimiro Putino režimo kracho.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
