Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.
Tarpusavyje derinti šias priemones Baltijos šalys įsipareigojo jų gynybos ministrams sausį pasirašius susitarimą dėl bendros gynybos linijos.
Ši politinė deklaracija, pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, įsikomponuoja į 2022 metų Lietuvoje pasirašytą partijų susitarimą, kuriame įtvirtinta, kad Lietuva turi diegti fizinį barjerą, stebėjimo sistemas ir kontrmobilumo priemones.
„Kokias priemones nacionaliniu lygiu taikys tam, kad būtų sustiprinta pasienio ruožų apsauga, galimai sutrikdytas priešininkų judėjimas, kiekviena valstybė sprendžia savarankiškai. Bet informuodama savo sąjungininkus, konkrečiai Lietuva – Latviją ir Estiją“, – BNS sakė Ž. Tomkus.
Didėja inžinerinių priemonių parkų skaičius
Pasak viceministro, „visas judesys dabar krypsta link inžinerinių priemonių parkų“.
Pernai rugsėjį Vilniaus rajone buvo pristatytas bandomasis inžinerinis kontrmobilumo parkas, žiniasklaidai aprodyti jame esantys metaliniai „ežiai“, gelžbetoniniai blokai ir tetraedrai, vadinamosios koncertinos ritiniai.
Tąkart Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad iki šių metų vasaros šalyje planuojama įrengti 18 tokių tokių parkų už 18 mln. eurų.
Tačiau planuojamų parkų skaičius ilgainiui padidintas iki 20-ies.
„Buvo paskaičiuota, kad reikalinga daugiau parkų, tada atsiranda daugiau manevringumo“, – BNS sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Vietų, kur bus įrengti parkai, pareigūnai neįvardija dėl jautrumo. Viceministro teigimu, kalbama apie dvi kryptis – Kaliningrado ruožą, sieną su Rusijos Federacija, ir Baltarusijos pasienį.
„Tikslas yra paruošti inžinerinius parkus per tam tikrą laikotarpį. Visas kontrmobilumo kryptis dengiantis biudžetas yra suplanuotas dešimčiai metų į priekį. Mūsų tikslas – kuo daugiau padaryti per artimiausius metus“, – sakė Ž. Tomkus.
Pasak jo, Lietuva kontrmobilumo priemonių įsigijimui 2024 metais numačiusi skirti 1,5 proc. gynybos biudžeto, tai yra apie 32 mln. eurų.
„Šie metai daugiau infrastruktūriniai, tad ir pinigai mažesni. Tikimės paruošti kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus šiemet, yra skelbiami konkursai dėl įrangos apirkimo. Didžioji dalis, jeigu tai bus Lietuvos gamybos dalykai, juos pavyks įsigyti, jei iš užsienio, gal ne viską suspėsim“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Minos, tiltai, keliai, miškas
Atskiras nuo inžinerinių priemonių parkų kontrmobilumo elementas, kurį svarsto naudoti Krašto apsaugos ministerija, yra minavimo sistemos, kuriomis teritorijos būtų paruošiamos prireikus blokuoti priešo judėjimą.
Taip pat svarstoma apie civilines kontrmobilumo priemones, jų įrengimą ant kelių ir tiltų.
Ž. Tomkus teigia, kad ministrų pasirašytame susitarime pabrėžta ir gamtinių apribojimų svarba. Lietuvoje svarstoma kontrmobilumui išnaudoti melioracinius griovius, miškinti pasienį.
Pasak V. Vitkausko, minos inžinerinių priemonių parkuose nebūtų laikomos, jos būtų atvežamos iš sandėlių, skirtų laikyti sprogmenis.
„Minas galime paimti iš dabartinio rezervo, suformuoto kariuomenei, ir vėliau atsargas atstatytume. Tiek sausumos, tiek jūros minų pirkimai numatyti šiais ir kitais metais, tai nuolatinis procesas“, – sakė NKVC vadovas.
Dėl tiltų ir kelių paruošimo, anot V. Vitkausko, kalbama apie tai, kaip juos padaryti nepravažiuojamus.
„Tai yra tam tikri inžineriniai sprendimai – stacionarūs iškylantys stulpeliai, taip pat tiltų padarymas nenaudojamais, kad būtų šiek tiek sustabdytas oponentų judėjimas“, – sakė pareigūnas.
Tuo metu miškinimas ir melioraciniai grioviai būtų veiksmingi nebent po 50 metų.
„Orientuojamasi į tai, kad apie 20 km ruože nuo Rusijos ir Baltarusijos pasienių nebūtų kirtimų, pakelėse būtų išlaikytos juostos medžių, kuriuos nupjovus būtų galima stabdyti oponentų judėjimą“, – BNS teigė NKVC vadovas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kontrmobilumo srityje Lietuva yra pažengusi labiau nei Latvija ir Estija, tačiau Baltijos gynybos linija vis dar išlieka konceptualiu sumanymu.
„Įrangą įsigyjame, esame šiek tiek toliau pažengę negu mūsų kaimynai. Jie mus vejasi, Baltijos gynybos linija kol kas yra koncepcija ir visa tai reikalauja lėšų“, – praėjusią savaitę sakė ministras.
Ž. Tomkus BNS nurodė, kad taikos metu įrenginėti kontrmobilumo priemonių neplanuojama.
„Tikslas – kad jos būtų mobilios, perdislokuojamos, nes statinės priemonės yra greit sunaikinamos. Tas pats su kinetinėmis priemonėmis – jos nebus iš anksto sudedamos, o saugomos ir naudojamos esant reikalui“, – sakė viceministras.
Estija planuoja statyti apie 600 bunkerių
Estijos gynybos ministerijos atstovas Rolandas Murofas šią savaitę BNS pateiktame komentare nurodė, kad šioje šalyje planuojama įrengti tam tikrą skaičių įtvirtinimų, įskaitant apie 600 bunkerių ir įvairių kontrmobilumo priemonių.
Be to, bus numatytos sandėliavimo vietos nesprogstamajai amunicijai ir kitai kontrmobilumo įrangai.
„Kiek įmanoma, taip pat siekiame išnaudoti natūralias kliūtis Estijos šiaurės rytuose ir pietryčiuose. Taikos metu Estijos pasienyje neplanuojama dislokuoti sprogstamosios amunicijos. Planavimo procesas vyksta šiais metais, o statybas planuojama pradėti kitąmet“, – sakė R. Murofas.
Latvija apie savo planus šioje srityje kol kas viešai neskelbė, šalies Gynybos ministerija neatsakė ir į BNS užklausą.
Pasirašius susitarimą dėl Baltijos gynybos linijos, Latvijos ministras Andris Sprūdis sakė, kad „ši iniciatyva smarkiai padidins mūsų gebėjimą apsaugoti savo sienas“.
„Tai bendras Baltijos šalių projektas, kuris taip pat sustiprins NATO kolektyvinę gynybą“, – teigė ministras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
