Praha garsėja auksine gatvele. Kaunas — auksiniu, pusę miljono kainavusiu tualetu. Kelmė nuo šiol galėtų didžiuotis auksine „Ąžuoliuko“ darželio — mokyklos tvora, įkainota ketvirčiu milijono. Deja, garsės tik tvoros kaina. Nes žiūrėti nėra į ką. Naujoji darželio tvora, pasak kai kurių pedagogų, geriau tiktų zoologijos sodui, o ne ugdymo įstaigai.
Darželis — ne zoologijos sodas ir ne daržas
Kelmės miesto centrinės dalies sutvarkymui iš Europos sąjungos fondų skirti beveik trys milijonai litų. Tiek pinigų būtų reikėję medžiagoms, darbo užmokesčiui, mechanizmams ir, žinoma, mokesčiams. Ketvirtis milijono litų iš šios sumos turėjo atitekti „Ąžuoliuko“ darželio — mokyklos tvorai. Tvora buvo numatyta graži — metalinė panelinė, pastatyta ant žvyro dolomitinės skaldos pagrindo ir ant monolitinio pamato.
Parenkant spalvą žadėta derinti su užsakovu. Dažyta turėjo būti milteliniais antikoroziniais dažais, kurie saugotų metalą penkiolika metų. Tvoros segmentai turėjo būti sudaryti iš strypų su metalinėmis galvutėmis. Taigi, tvora turėjo būti bent jau panaši į kalvių darytą.
Tačiau iš tiesų tvora primena vielos tinklą, kuriuo tveriami daržai. Kai kurie kelmiškiai nustebo, jog iš Europos paramos sutvarkytame miesto centre atsirado tokia tvora.
„Ąžuoliuko“ darželio — mokyklos vyresnioji auklėtoja Zinaida Rakauskienė tvirtina, jog tokia tvora labiau tiktų zoologijos sodui. Be to, ji padaryta nesilaikant projekto. Nebeliko strypų su galvutėmis.
„Jokio grožio. O miesto centras“, — reiškia nuomonę Zinaida Rakauskienė.
Tvoros kaina 255 tūkstančiai
Centrinės Kelmės miesto dalies kompleksinio sutvarkymo projekte nurodyta, jog vaikų darželio — mokyklos tvoros atnaujinimui pirmajame etape reikėtų skirti 20 tūkstančių, antrajame — 71 tūkstantį ir trečiajame — beveik 164 tūkstančius litų. Iš viso 430 metrų ilgio ir 180 centimetrų aukščio tvora kainuotų 255 tūkstančius litų.
Paklaustas, ar tai gali būti tiesa, miesto centrinės dalies sutvarkymo projektą prižiūrintis savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Kęstutis Kneižys paaiškino, jog kaina labai išsipučia dėl mokesčių. Yra programos, patvirtintos Aplinkos apsaugos ministerijos. Be to, tai esanti skaičiuojamoji kaina — tvora nekainuosianti tiek, nes bus išminusuoti tie darbai, kurie faktiškai nepadaryti.
Tuo tarpu „Mebos“ darbų vykdytojas Egidijus Lidžius „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog tvoros kaina mažės tiek, kiek statybininkai sutaupė tvoros metrų. Buvo numatyta 430 metrų. Tačiau apie pusšimtis metrų netverta. Nutarta, jog kai kuriose vietose tvora nereikalinga.
Tvoros metamorfozės
Užsakovas Savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kneižys pasakoja susitikime su rangovais kėlęs klausimą dėl tvoros neatitikimo projektui. Tačiau darbas jau padarytas. Ne ką tepakeisi. Tuo tarpu „Mebos„ darbų vykdytojas ir komercijos direktorius paklausti, kodėl reali tvora taip nutolo nuo puošnios tvoros projekte, atsakė mįslingu klausimu: „Tai manote, mes tai padarėme savavališkai, be projektuotojo ir užsakovo žinios?“
Nors užsakovas yra savivaldybė, bet objektų priežiūrai ji, pasirodo, samdo vilniškę bendrovę „Dividio“. Projektą administruoja dar viena bendrovė — Neįgaliųjų socialinė įmonė „Lyderio akademija“.
Esą vien savivaldybės specialistai visų statybų prižiūrėti nesuspėtų, nes vykdoma labai daug projektų. Žinoma, tai dar labiau išpučia statybos kainą ir išskaido atsakomybę. Miesto centrinės dalies sutvarkymo techninę priežiūrą vykdančios UAB „Dividio„ direktorius Rytis Barusevičius nesutiko „Šiaulių kraštui“ atskleisti ir pagrįsti visiškai tikslią tvoros kainą. Esą tai galįs padaryti tik su užsakovo leidimu.
Paklausta, ką mano apie ugdymo įstaigos tvorą šios įstaigos direktorė Nijolė Motuzienė buvo santūri: „Dovanotam arkliui į dantis nežiūri. Gerai. Nauja, užsirakina vartai.“ Kokia iš tikrųjų turėjo būti tvora, direktorė sakė nė nežinanti — niekas jos neinformavęs ir pageidavimų neklausęs.
Kitokia sąmata
„Šiaulių kraštas„ paprašė vienos Šiaulių apskrityje įsikūrusios statybos bendrovės vadovo paskaičiuoti, kiek realiai galėjo kainuoti „Ąžuoliuko“ darželio — mokyklos tvora.
Apžiūrėję tvorą statybininkai padarė sąmatą. Suskaičiavo visus darbus: grunto kasimą, grunto išvežimą, klojinių įrengimą pamatams, pamatų išbetonavimą, betono mišinius, vamzdžių tvorai įmontavimą, metalinio tinklo tvirtinimą prie metalinių stulpelių, dvigubų vartų įrengimą, visas reikalingas ir pagalbines medžiagas, darbo užmokestį, socialinio draudimo mokestį, PVM, statybvietės bei pridėtines išlaidas, netgi pelną.
Didžiausia galima tvoros kaina — 124 tūkstančiai litų — pusė numatytos skaičiuojamosios kainos. „Kur dings kiti pinigai? Kažin kiek trinkelių papuoš valdžioje sėdinčių kiemus? Ar ne beprotybė nuskriausti pačius mažiausius miesto gyventojus?“ — klausia pedagogė Zina Rakauskienė.
Panašios abejonės apnikusios ir daugiau kelmiškių.
Ši darželio — mokyklos tvora pagal rangovo pasiūlymą turėjo kainuoti ketvirtį milijono. Kiek kainavo realiai kol kas niekas neatskleidžia. Matyt, pigo nedaug. (R. Musneckienės nuotr.)
Regina MUSNECKIENĖ
