Lietuvoje pradėta nagrinėti precedento neturinti byla. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškinį dvidešimt vieno mūsų šalies investuotojo, patyrusio milijoninių nuostolių dėl Norvegijos „DnB Nord" banko obligacijų įsigijimo už lėšas, pasiskolintas iš to paties banko. Tai – pirmasis grupės ieškinys mūsų šalyje, teikiamas dėl finansų institucijos veiksmų.
Banką užgrius ieškiniai
Pasak investuotojų grupei atstovaujančio vilniečio Lino Jako, šitaip siekiama apginti viešąjį interesą – ne tik ieškinį teikiančių, bet ir visų neprofesionalių investuotojų teises ir teisėtus interesus. „Teismo prašoma pripažinti, kad investavimo rekomendacija “aš paskolinsiu pinigų tau, kad tu už jas įsigytum mano išleistų obligacijų" nepatyrusiems investuotojams buvo teikiama netinkamai", – sakė advokatas.
Jo tvirtinimu, ieškinį teismui pateikę investuotojai valdo 43,8 mln. litų nominalios vertės su įvairiais kainų indeksais (akcijų, žaliavų bei kitais) susietų nominalios vertės obligacijų. Jų mokėtinos palūkanos „DnB Nord" bankui siekia beveik šešis milijonus. “Tie milijonai ir yra nuostolis, kurį dėl netinkamų banko veiksmų gali patirti mano klientai", – tikino advokatas.
Be jau minėtos grupės, nukentėję nuo banko veiksmų gali būti keli šimtai žmonių, patikėjusių viliojančiais „DnB Nord" pažadais. Apie šimtas jų yra susibūrę į Investuotojų asociaciją, kuri irgi, „Respublikos" žiniomis, yra parengusi ieškinį teismui.
Su akcijomis susietos obligacijos (SASO) Lietuvoje populiariausios buvo 2007 metais. Aiškus šios rinkos lyderis buvo „DnB Nord" bankas. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2007 metais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. litų, 2008 metais – už 196,8 mln. litų, o 2009–aisiais – 71,2 mln. litų.
Viliojanti schema
„DnB Nord" patrauklią investavimo schemą pasiūlė dar prieš krizę. Dalis banko klientų buvo įkalbėti įsigyti SASO už banko paskolintą, tarkim, milijoną litų. Obligacijas įsipareigojo išplatinti pats „DnB Nord". Buvo žadama, kad per metus obligacijos uždirbs bent po 8 proc. pelno. Kadangi bankas prašė už paskolą mokėti 5 proc. palūkanų, likę trys procentai investuotojui žadėjo neblogo pinigėlio. 30 tūkst. per metus, arba – 90 tūkst. per trejus metus.
Didžiulis uždarbis nerizikuojant savo pinigais taip viliojo, kad investuotojai drąsiai įkeitinėjo net vienintelius savo butus už paskolas. Tačiau rožiniams planams koją pakišo įsisiautėjusi krizė. Akcijų indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, smigo žemyn, todėl „DnB Nord" SASO tesutiko išpirkti už jų nominalią vertę. Kitaip tariant, už tiek, kiek banko klientai už jas mokėjo prieš kelerius metus.
Tačiau „DnB Nord" nesutinka padengti kredito palūkanų normos – tos pačios, kuri siekia 5 proc. Tad milijoną litų pasiskolinęs pilietis vietoj išsvajoto uždarbio turės iš savo kišenės bankui sumokėti pusantro šimto tūkstančio litų.
Pirko ir verslininkai, ir pensininkai
Prieš trejus metus įsigiję banko „DnB Nord" platintų SASO, dabar šimtai žmonių sako buvę apmulkinti auksaburnių banko darbuotojų. Užsidirbti susiviliojo pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių žmonės – nuo verslininkų iki pensininkų. Tarp galimai apmulkintų klientų yra ir visai Lietuvai gerai žinomų žmonių. Pavyzdžiui, uostamiesčio verslininkas Antanas Bosas.
Nemažai žmonių, kad gautų paskolas, įkeitė bankui net paskutinį savo būstą, kuriame gyvena. Yra žinoma, kad vienas verslininkas užstatė turėtus vertingus žemės sklypus, pasiskolino 32 mln. litų ir visus juos sukišo į obligacijas. Dabar jam gresia prarasti 4,8 mln. litų nuosavų lėšų.
Todėl visiškai suprantama, kodėl apgauti besijaučiantys klientai būrėsi į grupes, samdėsi advokatus, derėjosi su „DnB Nord", o deryboms nepavykus kreipėsi į teismą. Pagrindinį jų argumentą išdėstė advokatas L.Jakas: “Smulkiųjų, neprofesionalių investuotojų teisių pažeidimai yra daugiau nei akivaizdūs. Bankas, siūlydamas ypač didelės rizikos vertybinius popierius, neatskleidė visos informacijos, reikalingos tam, kad riziką galėtų tinkamai įvertinti ir patys investuotojai. Šitaip skandinavų finansinė institucija atsidūrė interesų konflikto sūkuryje, mat iš esmės žmonės rizikavo banko naudai. Paprasčiau tariant, bankas žaidė partiją, kurioje jis pralaimėti negali. Ir jeigu kas pralaimės, tai tiktai smulkieji investuotojai. Jei būtų buvęs laimėjimas – jį būtų dalijęsi ir investuotojai, ir bankas".
Bankininkai nelinkę su tuo sutikti. Jie sako, kad nepatenkinti žmonės turėjo žinoti, kur deda savo pinigus. Klientai esą patys kalti, kad neskaitė sutarčių, o dabar aiškina nežinoję, kad investuojant galima ir nusvilti. „Kadangi bankas yra įvykdęs Lietuvos Respublikos teisės aktų, normų bei taisyklių, reglamentuojančių finansinius sandorius su klientais, reikalavimus, mes nesutinkame su pateiktu ieškiniu ir siūlomu kolektyviniu ginčo sprendimo būdu, taip galimai siekiant sumažinti ar išvengti dėl finansinio sverto priemonės naudojimo susidariusių sutartinių įsipareigojimų bankui vykdymo", – „Respublikai" tvirtino “DnB Nord" atstovas Andrius Vilkancas.
Lietuviškos „Sekundės" analogas?
Kai kuriems Norvegijos banko klientams perdėtas pasitikėjimas rožiniais banko pažadais gali turėti dramatiškų pasekmių. Lygiai tas pat kadaise buvo atsitikę, tarkim, liūdnai pagarsėjusio Kauno „Sekundės" banko indėlininkams, praradusiems ir pinigus, ir visą turtą.
Tarkim, obligacijų prisipirkusi vilnietė lituanistė J.B. gali netekti savo buto Vilniaus senamiesčio pakraštyje. Prieš įvykstant sandėriui su “DnB Nord", bankas jį įvertino beveik 500 tūkst. litų, o paskolino du milijonus penkis šimtus tūkstančių. Moters turimos SASO nieko neuždirbo, tad bankui išpirkus obligacijas ji liks skolinga apie 400 tūkst. litų. Greičiausiai už šią sumą bus perimtas J.B. butas, be to, dar liktų ir skola.
Kiek labiau pasisekė buvusiam verslininkui, o dabar Panevėžio centrinio pašto vadovui 45–erių Raimundui Paviloniui. Jis pasiskolino milijoną, prisipirko SASO, o dabar jam gresia prarasti visas savo gyvenimo santaupas – iš viso 150 tūkst. litų. “Nenorėčiau plačiau kalbėti šia tema. Bankas turi daug pinigų, gali pasisamdyti gerus advokatus, po to už kiekvieną neatsargiai ištartą žodį gali nubausti", – “Respublikai" sakė R.Pavilonis. Tiesa, jis neslėpė, kad dar stengsis teistis su banku dėl prarastų pinigų. Tačiau, anot Panevėžio pašto vadovo, tai jis darys vienas, neįsitraukdamas į jokias grupes.
Faktai
„Įdarbinkite savo nekilnojamąjį turtą", – tokiu šūkiu investuoti į SASO obligacijas 2007–aisiais viliojo „DnB Nord" bankas.
Daugelis investuotojų obligacijų įsigijo 2007 metų vasarą ar rudenį, todėl dauguma jų banko skolininkais realiai tampa dabar, kai “DnB Nord" išpirks obligacijas ir reikės susimokėti palūkanas.
Grupinis 21 investuotojo ieškinys yra pirmasis Lietuvoje. Grupės ieškiniai (angl. „class action") dėl investicinių paslaugų yra itin dažni JAV bei kitose šalyse. Lietuvoje galimybę pateikti grupės ieškinį numato Civilinio proceso kodeksas, tačiau dėl teisinio reglamentavimo trūkumų tokia teise iki šiol nebuvo naudojamasi.
Vidmantas UŽUSIENIS
