Pats inspekcijos vadovas klausimų dėl savo ateities pareigose nekomentuoja, tačiau sako, kad nei valdžia, nei kokia nors ideologija negali versti žmonių vartoti ar atsisakyti tam tikrų žodžių. O sprendimą Kultūros ministerija žada pateikti per dvi savaites.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka keliavo į Kultūros ministeriją „ant kilimėlio“. Ir su šypsena veide. A. Valotka susitiko pokalbiui su kultūros ministre dėl savo pasisakymų apie „čigono“ ir kitų terminų vartojimą. Apie lūkesčius filologijos mokslų daktaras nedaugžodžiavo.
„Kol kas pasižiūrėsime, pakalbėsime, nenorėčiau nieko prognozuoti...“ – kiek anksčiau sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Netrukus jis buvo pakviestas į kabinetą, kuriame sulaukė ir pačios kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės. Pasak kultūros ministrės, labiausiai užkliuvo kalbos inspekcijos viršininko teiginys, kad „čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos vartojimo. Tad po pokalbio su Audriumi Valotka ji pranešė, jog bus atliekamas tyrimas dėl jo elgesio.
„Manau, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes vis dėlto jis formuoja ir mūsų visuomenės požiūrį“, – anksčiau aiškino Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Kokio pobūdžio tai tyrimas ir kokie galimi jo rezultatai – ministrė neatskleidė.
„Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų. – Ir jeigu peržengė? – Tada priimsime atitinkamą sprendimą. – Kokį? – Kai komisija baigs darbą informuosime visus“, – anksčiau kalbėjo V. Aleknavičienė.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pabrėžė, kad kalba priklauso vartotojams, o drausti vienus ar kitus žodžius būtų pavojinga.
„Lietuvoje negalima spausti žmonių, kad jie nevartotų tam tikrų žodžių. Pasirinkti kažkokį žodžių dubletą, nes jis yra ideologiškai blogas arba ideologiškai geras, to tikrai negalima daryti, nes tai būtų pats tiesiausias kelias į Orvelo aprašytą naujakalbės kūrimą“, – pasakojo A. Valotka.
Tačiau Audrius Valotka tol, kol vyks tyrimas, etikos aspektų nekomentuoja.
„– O į klausimus neatsakysite? – Ne, neatsakysiu. – Kodėl? – Jau ką tik pasakiau“, – su žurnalistais kalbėjosi A. Valotka.
Kai kurie mano, kad Valotka nieko blogo nepasakė
Tačiau dauguma sutiktų gyventojų mano, kad valdininkai Audrių Valotką užsipuolė be reikalo.
„Čia per daug kabinasi vienas prie kitų – ar čia dėl valdžios, ar čia tarpusavy nesutaria. Gi visą laiką būdavo gerai, nieks nesikabindavo prie tų žodžių...“
„Lyg nebėra ko svarstyti, aš nesuprantu.“
„Nu ir gerai. Tegul jį nuima, nes jis nevertas to posto. Tikrai nevertas.“
„Čigonas, žydas ar koks vėl kitas – nu kam čia reikalingi tokie dalykai?“
Nors organizuojamos šventės, kaip „Gipsy Fest“, dabartinis romų bendruomenės pirmininkas sako, kad žodis „čigonas“ – žeidžiantis ir nepagarbus.
„Mes patys galime save vadinti bet kaip, mes patys galime už save pasijuokti, bet tai nereiškia, kad jūs galite iš manęs pasijuokti“, – sakė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.
Tačiau taip mano ne visi. Romų kraujo turintis atlikėjas Radži sako, kad jo žodis „čigonas“ visiškai nežeidžia.
„Juk aš, pavyzdžiui, dainos nepakeisiu „Čigono meilė“ į „Romo meilę“. Jeigu tu nori įsižeisti, tai tu įsižeisi, nuo bet kokio žodžio, bet jei tu išsilavinęs, tu suprasi, kad tavęs tai niekaip neliečia“, – aiškino dainininkas Radži Aleksandrovičius.
Kalbininkai pateikė savo versiją
2010 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino jog žodis „negras“ lietuvių kalboje neturi niekinančio atspalvio. Visgi dabar, teismo atstovai abejoja, ar šis išaiškinimas tinka šiuolaikiniame kontekste.
„Lietuvių tauta nesusijusi su vergvaldyste, nėra susidūrusi tais tamsiaodžiais asmenimis“ – todėl buvo toks aiškinimas pateiktas. Baudos, bausmės yra skirtingos. Numatyta nuo baudos, laisvės apribojimo, arešto netgi iki laisvės atėmimo iki dviejų metų“, – kalbėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Pasak kalbininkų, šie žodžiai ilgą laiką lietuvių kalboje buvo vartojami kaip neutralūs tautybės pavadinimai. Tačiau požiūrį į šiuos pavadinimus keičia ideologijos, kuriomis siekiama priversti žmones keisti žodžius ir mastymą.
„Iš čia konfliktas lygioje vietoje: štai trisdešimt metų prabėgo, tiek fondų lėšų įsisavinta, o tie lietuviai vis nepamiršta nei negro, nei čigono – net jei oficialiai ir prisitaiko <...>, už akių vis tiek čigonuojasi ir negruojasi, nuoširdžiai nesuprasdami, kuo skiriasi seni žodžiai nuo naujažodžių“, – minėjo kalbininkas Antanas Smetona.
„Yra gerai, kad bus įsigilinta į situaciją, nes šiuo metu yra atmosfera be galo įkaitusi.“ Pasak kultūros ministrės, tyrimas turėtų užtrukti dvi savaites. „Nu tai ką, buvo malonu. Sekmės“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
