Vos nutirpus sniegui, galvas į saulę iškėlė tūkstančiai krokų. Ši purpurinė pieva iš tolo traukia akį – ja žavisi žmonės, čia dūzgia ir bitės. Gamtoje žiedų dabar vos vienas kitas, tad žiedadulkių ir nektaro rinkėjos darbuojasi it pašėlusios.
„Įvairiose kalbose jis vadinamas pasakų kroku, elfų kroku, snieginiu kroku. Vos tik nutirpsta sniegas, pradeda lįsti pirmieji žiedai. Tai, ką dabar matome, yra masinis žydėjimas“, – pasakojo botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Botanikos sodo pieva kasmet vis didėja.
„Jis gana greitai plinta po aktinidijų ir šilauogių kolekcijas“, – sakė K. Obelevičius.
Šie ankstyvą pavasarį sužystantys krokai labiau džiugina akį – prieskonių karaliumi vadinamo šafrano iš jų neprisirinksi.
„Jų piestelių purkos, kurios yra gerokai mažesnės nei daržinio kroko, teoriškai gali būti naudojamos kaip prieskonis, tačiau tai būtų toks tarsi pakaitalas“, – kalbėjo K. Obelevičius.
Rudenį žydinti krokų rūšis – tikras lobis. Ji auginama dėl šafrano – vieno brangiausių prieskonių pasaulyje, dar vadinamo raudonuoju auksu. Jis gaminamas iš nuskintų mažyčių purkų, kurias iš kiekvieno žiedo tenka rinkti rankomis.
Labai svarbu nesupainioti krokų su vėlyviais, kurie, nors ir panašūs, skiriasi iš esmės: vieni yra naudingi, o kiti – nuodingi.
Krokams patinka mūsų krašte pavasarį ir rudenį vyraujantys vėsūs orai, todėl savo žiedais jie džiugina tiek gyventojų kiemus, tiek žaliąsias miestų erdves.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.

