Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
reportažo ką Siaurusevičius veikia po kaldra arba būtų geriausiai nieko nerašyti.
nesuprantu kas cia nusikaltimas?ar zmones bare po darbo negali prisigerti?
Eina tai eina i,, barus,,bet su zmona ar geru draugo.O kuris is jo chebrytes buvo zmona ar vaikystes draugas? Kai tokias pareigas uzima,zmones turi viska apie ji zinoti.Juk ne uabe kokiam dirba.
"...R.Valatka išvažiavo su G.Kirkilu - kaip kam pakeliui"," .
Tikrai.
Nesupratau straipsnio. Visi žmonės nueina į barus, o ten gi nesėdi kaip per mišias.
"rašytojų". Seansacijos nėra. Bet suprantu - vasara, nėra ką rašyti...
Informacijos erdvėje gavosi lyg ir kažkoks uždaras ratas. Žiniasklaida dažnai būna panašesnė į purvasklaidą, visuomenė sutrikusi, tačiau pasiduodanti tai politinei demagogijai ar bulvarinaems išmįslams, tad prarandamas netgi poreikis padoresnei minčiai ar žodžiui. Purvasklaidą tokį būvį pilnai patenkina ir ratas sukasi... Rieda jis žemyn gal netgi sparčiau negu bręsta mūsų politinis sąmoningumas. Atsiranda nauji "organai", visokie "Laisvi" laikraščiai" , "Karšti komentarai" "Salptos" informacijos" kurios dar labiau sustiprina mūsų tandemo "Lietryčio" ir "Respublikos" konglomeratų liniją. Sąnaudos kokioms "Vakaro žinioms" atspaudinti kainuoja gal net daugiau negu jo kaina, tačiau jei atsiranda "investuotojų", kaina tampa nebesvarbi. Visame šitame purvyne nelabai sublizga ir mūsų internetiniai leidiniai. Gal tik "Bernardinai.lt", "Lietuvos žinios", vienas kitas rašinys "Alfoje" ar "Balse" bando išlaikyti daugiau padorumo, nors ir ten sukišama beveik viskas, ką tik visokios BNS agentūros išplatina. Apie provincijos spaudą net kalbėti sudėtinga. Tai arba minėto tandemo "giminaičiai" arba "hegemoninės" raiškos likučiai. Su labai retomis išimtimis. Kas lieka tam piliečiui, kuris nori sužinoti tiesą ar bent pabandyti prie jos priartėti. Sąlyginai laisvesni yra komentarų puslapiai. Tačiau ir juose, kaip pastebiu, susodinta nemažai matomai "investuotų kadrų", kurių raiška papildoma gatvės žargonu ir kalinių leksika. Tad padoresniam asmeniui ir ten dažnai būna gan slogu dairytis. Tam, kad galima būtų situaciją keisti, manau, pirmiausia reikėtų sustabdyti tą žemyn riedintį ratą, o tada bus galima galvoti, ką padaryti, kad patys padoriausi žiniasklaidos atstovai neprarastų paskutinių galimybių nešti mums tiesos ir supratingumo spindulį. Simboliškas tas spindulėlis, bet užtai tikras... Tik didelėmis visuomenės pastangomis galima tą purvasklaidos ratą sustabdyti. Lietuvos demokratijos vystymuisi tai labai svarbu.
Nuolat girdime žiniasklaidininkų virkavimus, kaip juos smaugia dabartinė valdžia. Gal tie paverkšlenimai nėra labai nuoširdūs? Manau, kad su Lietuvos žiniasklaida beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį tęsiasi klaikūs destrukciniai dalykai. Kai noriu gauti atgaivos žiupsnelį, pavartau Lietuvos Sąjūdžio laikų spaudą ir mintyse palyginu ją su dabartimi. Tada pasidaro gan liūdna, prisiminus, kokie laisvi mes buvom. Esu įsitikinęs, kad nuo 1992 metų praktiškai laisvesnės ir padoresnės žiniasklaidos beveik kaip ir neturime. Yra pavienių žurnalistų bei politikų bandymai vienu kitu straipsniu ar TV laida bandyti pakovoti prieš galingą , dar sovietinius laikus menančią purvasklaidos rutiną, tačiau tokie autoriai greitai būna išstumiami, o tos visuomenės priemonės , kurios ryžosi parodyti padoresnes TV laidas ar išspausdinti pozidyvesnius straipsnius, kad net pradedi abejoti ar ta mūsų "Dainuojanti revoliucija" neįstrigo pusiaukelėje. Lietuvos sąjūdis sar turėjo jo idėjas propaguojančių laikraščių ar žurnalų, tačiau vėliau jiems p.Eilunavičiaus pastangomis bet kokia valstybinė parama jiems buvo nutraukiama, o kai kurie perpirkti tų "investuotojų", kuriuos lojalumu Lietuvos Nepriklausomybei tikrai neapkaltinsi. Taip vienas po kito buvo sunaikintas arba politiškai baigiamas naikinti "Lietuvos aidas", "Respublika", "Dienovidis", "Kauno aidas", ""Garsas" , "Atgimimas", "Literatūra ir menas"ir t.t. Net ir "XXI amžiaus" redaktorius pradėjo blaškytis keistuose politiniuose užkaboriuose. Kai kurių laisvesnių leidinių reklama buvo stebima, o tie verslininkai ar įmonių vadovai, kurie išdrįsdavo juose savo reklamą įdėti ir taip kokį "Lietuvos aidą" palaikyti finansiškai susilaukdavo virtinės neokomunistinės valdžios organizuotų revizijų jų finansinei būkleis patikrinti. Prisikabinti, kaip sakoma, ir prie stulpo galima. Lietuvos televizija tapo "Siaurovizija", kitos televizijos panašiems tarnauja. Šiuo metu kiek tikslesnės ir padoresnės BTV žinios ir laidos, tačiau ar ilgam?

Skaitomiausios naujienos




Į viršų