Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Na va, Valatka gavo, ko nusipelnęs. Straipsnis šūdinas, lietyryčio vertas. Bet ir sudėjo taškus ant i. VA IŠ KUR TOKIA VALATKOS KONSERVATORfobija. Taigi Kirkilo draugelis!! O sako, kad tremtinių vaikas, liberas... Poza ir pinigai, pasirodo čia viską lemia.
Vertinu JDJ kovą prieš LEO LT ir tai nėra iš mano šalies joks ,,skaldymas'' ar ,,noras pakenkti'' ar kitos nesąmonės kurias prisigalvoja kai kurie žmonės, tačiau aš nenoriu, kad žmonės būtų galimai klaidinami, jie ir taip prisikentėjo nuo politikų, partijų ir įvairių judėjimo melo, veidmainystės.
Noriu pacituoti Z.Vaišvilo mintis apie JDJ , kurios turi racijos, siūlau atkreipti į jas dėmesį JDJ nariams ir kitiems kurie remiate JDJ, nesiūlau patikėti, siūlau analizuoti ir padaryti savo išvadas:
Zigmo Vaišvilos kreipimasis į Jungtinio demokratinio judėjimo narius
Mūsų valstybės piliečiai pamažu kratosi du dešimtmečius juos kausčiusio moralinio bei politinio sąstingio ir pasyvumo. Gausėja žmonių, pasiryžtančių atvirai kovoti su šalyje įsikerojusia nomenklatūrinių-oligarchinių klanų savivale bei drąsiai ir ryžtingai ginti pamintas savo teises. Kuriasi vis nauji visuomeniniai ir pilietiniai sambūriai. Toks visuomeninį ir pilietinis budimas, pakilimas negali nedžiuginti.
Tačiau jis neišvengiamai yra ir sudėtingas bei prieštaringas procesas. Apsispręsdami tapti tokių sambūrių nariais kai kurie geranoriški ir tautos bei valstybės ateitimi nuoširdžiai besirūpinantys žmonės kartais pamiršta ir deramai neįvertina tos aplinkybės, kad kilnius tikslus deklaruojančios visuomeninės bei pilietinės organizacijos neretai paverčiamos tik siaurų grupinių interesų tenkinimo įrankiu ir faktiškai tampa lobistinio spaudimo grupėmis. Jų ginamas tariamai viešasis interesas tėra priedanga siekti visai kitų tikslų.
Apgailestaudamas turiu atkreipti dėmesį, kad Jungtinis demokratinis judėjimas, kurio nariai esate, yra tokio imitacinio pilietinio sambūrio pavyzdys ir turi daugelį būdingų grynai lobistinio darinio bruožų:
* JDJ iš pat pradžių buvo kuriamas neviešai ir neskaidriai, pasitelkiant rimtam ir dalykiškam pilietiniam judėjimui solidumo nepriduodančias bei garbės nedarančias narių ir šalininkų telkimo priemones. Pvz., Kaune š. m. sausios 31 d. įvykusios steigiamosios sueigos išvakarėse skelbta informacija apie renginyje neva turėjusius dalyvauti žinomus šalies žmones, kurie patys apie tai sužinojo tik iš žiniasklaidos. Žiniasklaida klaidingų pranešimų nepakeitė. Susirinkusieji pildė neegzistuojančios organizacijos paraiškas, kuriose jie leido disponuoti savo asmens duomenimis bei parašu patvirtino, kad susipažino su dar neegzistuojančios organizacijos įstatais. Tokių veiksmų visumos neįmanoma vertinti kitaip kaip tik nesąžiningo mėginimo dirbtinai padidinti buriamo judėjimo patrauklumą ir autoritetą nesąžiningai naudojantis su juo niekaip nesusijusių žmonių vardais;
* Judėjimo Įstatuose išdėstyti jo tikslai formuluojami labai abstrakčiai ir neaiškiai, bendrais žodžiais įsipareigojant stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei kovoti su Lietuvoje įsigalėjusiu oligarchiniu korupciniu valdymu. Tačiau išsamesnė JDJ tikslų ir veiksmų programa iki šiol nepaskelbta;
* Sueigos metu priimtoje rezoliucijoje teisingai nurodoma, kad pasaulį ir Lietruvą ištikusios ekonominės krizės viena svarbiausių priežasčių yra ekonominių monopolijų ir oligarchinių „lyderių“ egoizmas ir neatsakingi veiksmai. Tačiau skaitant rezoliuciją krenta į akis tai, kad Lietuvos ekonominės ir socialinės problemos faktiškai siejamos tik su vieno – energetikos monopolisto LEO LT sukūrimu ir veikla. LEO LT kritika iš tiesų pagrįsta – ši bendrovė neabejotinai yra Lietuvos korupcinės politinės sistemos simbolis. Tačiau rezoliucijoje net nepaminėtos kitos įtakingos oligarchinės grupuotės, kurių veikla šalies ūkiui ir piliečiam yra tokia pat nenaudinga ir žalinga. Rimtai pasiryžusi kovoti su oligarchinių klanų viešpatavimu pilietinė organizacija tiesiog privalo pateikti visuomenei kuo išsamesnį jų sąrašą. Šito nepadarius „kovos su oligarchija“ šūkis lengvai gali tapti arba tuščia fraze, arba priemone vykdyti „selektyvią“ kovą, kuomet dangstantis jos šūkiu iš tikrųjų vykdomas tik turto perdalijimas atimant ji iš „svetimų“ oligarchų ir perduodant „saviems“. Išskirtinis JDJ dėmesys tik LEO LT problemai duoda pagrindo įtarti, kad Lietuvoje tik mėginama pakartoti liūdnai žinomą rusiškąją-putiniškąją „kovos su oligarchija“ praktiką;
* Tokius įtarimus ypač sustiprina JDJ pirmininko p. K. Čilinsko viešai išsakomos mintys dėl LEO LT ir jo praktiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad kovodamas prieš LEO LR įkūrimą p. K. Čilinskas dar būdamas LR Seimo nariu teikė siūlė alternatyvą šios bendrovės steigimui – ragino ne jungti VST su RST ir „Lietuvos energija“, bet tiesiog privatizuoti likusią energetikos sistemos dalį. Įgyvendinusi K. Čilinsko „projektą“, valstybė būtų praradusi visą energetikos ūkio kontrolę, nes šią pelningą ūkio šaką nedvejodamas būtų nusipirkęs koks nors kitas „strateginis“ investuotojas. Toks p. K. Čilinsko elgesys yra akivaizdus ir pamokantis pavyzdys, kaip dangstantis principingu viešojo intereso gynimu galima siekti toli gražu ne visuomeniškų ir ne valstybinių interesus energetikos sektoriuje;
* Negali nestebinti ir kiti keisti sutapimai. JDJ, kurio vienas svarbiausių deklaruotų tikslų buvo surasti ir iškelti Prezidento rinkimuose „Vilties prezidentą“, šito pažado taip ir neištęsėjo. “Kovos su oligarchija“ vėliavą perėmė p. D. Grybauskaitė, savo viešose kalbose vartojanti tą pačią „antioligarchinę“ retoriką. Tačiau neįmanoma nepastebėti, kad apibūdinusi LEO LT kaip lietuviškosios oligarchinės santvarkos „viršūnę“ ir pažadėjusi su ja kovoti ši pretendentė į kandidates taip pat nepasivargino išvardyti oligarchininkų grupuočių sąrašo. Įsidėmėtina ir tai, kad šią „nepriklausomą“ kandidatę uoliausiai remia kaip tik „Achemos“ ir „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, rėmėjų sąraše- LEO LT pirmasis vadovas Rymantas Juozaitis;
* JDJ veiklą njuo pirmos dienos masiškai pristatė „Senukų“, „MG Baltic“, „Achemos grupės“ žiniasklaida, kas neįmanoma nepriklausomiems asmenims.
* JDJ ir jo pirmininkas ne tik neišreiškė savo pozicijos kandidatų į prezidentus klausimu, bet faktiškai savo veiksmais remia p. D. Grybauskaitės kandidatūrą ir jos nuostatas energetikos klausimais. Nepaisant radikalios retorikos, p. K. Čilinskas taip ir nepasiūlė nei teismui, nei Seimui, pvz., ginčyti VST privatizavimą kaip apsimestinį sandorį (už šią įmonę valstybei sumokėta praktiškai tiek pat, kiek iškart iš šios įmonės po vadinamojo „privatizavimo“ pasiimta). Taip pat jis nekritikuoja D. Grybauskaitės, kalbančios tik apie tai, kad LEO LT neva sukūrė energetikos monopolį, kurį reikia išskaidyti. Tai reiškia, kad abu šie asmenys energetikos klausimais laikosi tokios pat – tariamai visuomeniškos ir apgaulingai radikalios – pozicijos ir nesupranta arba nenori suprasti, kad ir VST, ir RST patys savaime yra monopolinės ūkio struktūros, kurias valstybei išleisti iš savo rankų nevalia, o teoriškai konkuruoti Lietuvos sąlygomis gali tik elektros energijos gamintojai. Tad priėmus p. D. Grybauskaitės siūlymus atskirti tinklus, vykdant Briuselio instrukcijas ar dangstantis jomis, vėl turėtume tik keletą „atskirų“ monopolių vakarinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Taigi dangstantis kova už „viešąjį interesą“ tėra siekiama perskirstyti Lietuvos energetikos sektoriuje esantį turtą kitų klanų naudai ir šiam tikslui mėginama pasinaudoti tokiais pilietiniais dariniais kaip Jungtinis demokratinis sąjūdis;
* Esu įsitikinęs, kad vienintelis kelias apsaugoti šalies piliečių kaip vartotojų ir ilgalaikius valstybės energetinio saugumo interesus yra (siūlymas – trumpai ir aiškiai) strateginės monopolines ūkio infrastruktūras perimti į valstybės rankas.
* Šiomis mintimis atkreipdamas sąžiningų ir patriotiškų narių JDJ dėmesį į abejotinus Judėjimo vadovų tikslus ir veiksmus noriu priminti, jog savo tautai ir valstybei gali padėti tik sąmoningi, aiškiai iškylančias problemas bei konstruktyvius jų sprendimo būdus suvokiantys piliečiai. Nuoširdžiai kviečiu telktis visus, pritariančius Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės kubo vertybinėms nuostatoms ir mano siūlomam kovos su nomenklatūrine-oligarchine santvarka bei monopolijų savivale keliui.''
Taip pat cituoju Z.Vaišvilos komentarą po jo paties kreipimusi:
,,Zigmas Vaišvila 2009-03-21 12:53
Skirmantei. Ačiū už Jūsų nuomonę. Šis kreipimasis nėra noras pasisakyti prieš visus, o siekis atkreipti dėmesį į tai, kas ištikro slepiama po šio, atseit, demokratinio judėjimo skraiste. Labiausiai stebina p. K.Čilinsko plačiausio masto reklama "Laisvame laikraštyje" ir "Karštajame komentare" bei kai kurių konservatorių kertinių asmenų dalyvavimas šio renginio ir judėjimo organizavime. Matyt, tikrai netruksime išvysti konservatorių ir R.Pakso koaliciją. JDJ metodus betarpiškai teko matyti po savaitės įvykusiame LPSIG klubo renginyje Klaipėdoje. Jų taikymu užsiėmė kaunietis A.Karčiauskas, o K.Čilinskas apdairiai pasišalino iš renginio. Prof. K.Stoškus asmeniškai paaiškino, kad Kauno renginyje atsirado nežinomas jaunuolis, prisistatęs mano atstovu ir netgi kalbėjęs mano vardu. Pretenzija vadovauti tikrai demokratiniam ir antioligarchiniam judėjimui turėtų būti suderinta ir su judėjimo vadovo asmenybe. Istorinė atmintis trumpa, tačiau, tikiuosi, yra atsimenančių G.Vagnoriaus pirmosios Vyriausybės veiklą, kurios kancleriu buvo K.Čilinskas. Vienas pamatinių Sąjūdžio principų - tiesos sakymas - tikrai nelengvai įgyvendinamas ir šiandien. Valdant žiniasklaidos priemones, nesunku įtikinėti priešingus dalykus. Trumpai dėl JDJ naudojamo naujojo Vilties Prezidento vardo. Tai buvo vienas pagrindinių mano motyvų nedalyvauti minėtame Kauno renginyje. Tauta a.a. St. Lozoraičiui šį vardą suteikė jau po visko. Tuo tarpu tuometinių dešiniųjų vadai padarė viską, kad rinkimus laimėtų ne a.a. St. Lozoraitis, o A.M. Brazauskas. Apie tai teko kalbėtis ir lyginti informaciją ir su a.a. St.Lozoraičiu. Todėl ši situacija ir manipuliavimas šiuo Tautai šventu vardu yra ypatinai amoralus. Ne kartą viešai apie tai jau teko kalbėtis įvairiose auditorijose, žmonės argumantus supranta. Tačiau apie tai būtina diskutuoti ir diskutuoti. Pagarbiai, Zigmas Vaišvila''
zigmasvaisvila.lt
Noriu pacituoti Z.Vaišvilo mintis apie JDJ , kurios turi racijos, siūlau atkreipti į jas dėmesį JDJ nariams ir kitiems kurie remiate JDJ, nesiūlau patikėti, siūlau analizuoti ir padaryti savo išvadas:
Zigmo Vaišvilos kreipimasis į Jungtinio demokratinio judėjimo narius
Mūsų valstybės piliečiai pamažu kratosi du dešimtmečius juos kausčiusio moralinio bei politinio sąstingio ir pasyvumo. Gausėja žmonių, pasiryžtančių atvirai kovoti su šalyje įsikerojusia nomenklatūrinių-oligarchinių klanų savivale bei drąsiai ir ryžtingai ginti pamintas savo teises. Kuriasi vis nauji visuomeniniai ir pilietiniai sambūriai. Toks visuomeninį ir pilietinis budimas, pakilimas negali nedžiuginti.
Tačiau jis neišvengiamai yra ir sudėtingas bei prieštaringas procesas. Apsispręsdami tapti tokių sambūrių nariais kai kurie geranoriški ir tautos bei valstybės ateitimi nuoširdžiai besirūpinantys žmonės kartais pamiršta ir deramai neįvertina tos aplinkybės, kad kilnius tikslus deklaruojančios visuomeninės bei pilietinės organizacijos neretai paverčiamos tik siaurų grupinių interesų tenkinimo įrankiu ir faktiškai tampa lobistinio spaudimo grupėmis. Jų ginamas tariamai viešasis interesas tėra priedanga siekti visai kitų tikslų.
Apgailestaudamas turiu atkreipti dėmesį, kad Jungtinis demokratinis judėjimas, kurio nariai esate, yra tokio imitacinio pilietinio sambūrio pavyzdys ir turi daugelį būdingų grynai lobistinio darinio bruožų:
* JDJ iš pat pradžių buvo kuriamas neviešai ir neskaidriai, pasitelkiant rimtam ir dalykiškam pilietiniam judėjimui solidumo nepriduodančias bei garbės nedarančias narių ir šalininkų telkimo priemones. Pvz., Kaune š. m. sausios 31 d. įvykusios steigiamosios sueigos išvakarėse skelbta informacija apie renginyje neva turėjusius dalyvauti žinomus šalies žmones, kurie patys apie tai sužinojo tik iš žiniasklaidos. Žiniasklaida klaidingų pranešimų nepakeitė. Susirinkusieji pildė neegzistuojančios organizacijos paraiškas, kuriose jie leido disponuoti savo asmens duomenimis bei parašu patvirtino, kad susipažino su dar neegzistuojančios organizacijos įstatais. Tokių veiksmų visumos neįmanoma vertinti kitaip kaip tik nesąžiningo mėginimo dirbtinai padidinti buriamo judėjimo patrauklumą ir autoritetą nesąžiningai naudojantis su juo niekaip nesusijusių žmonių vardais;
* Judėjimo Įstatuose išdėstyti jo tikslai formuluojami labai abstrakčiai ir neaiškiai, bendrais žodžiais įsipareigojant stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei kovoti su Lietuvoje įsigalėjusiu oligarchiniu korupciniu valdymu. Tačiau išsamesnė JDJ tikslų ir veiksmų programa iki šiol nepaskelbta;
* Sueigos metu priimtoje rezoliucijoje teisingai nurodoma, kad pasaulį ir Lietruvą ištikusios ekonominės krizės viena svarbiausių priežasčių yra ekonominių monopolijų ir oligarchinių „lyderių“ egoizmas ir neatsakingi veiksmai. Tačiau skaitant rezoliuciją krenta į akis tai, kad Lietuvos ekonominės ir socialinės problemos faktiškai siejamos tik su vieno – energetikos monopolisto LEO LT sukūrimu ir veikla. LEO LT kritika iš tiesų pagrįsta – ši bendrovė neabejotinai yra Lietuvos korupcinės politinės sistemos simbolis. Tačiau rezoliucijoje net nepaminėtos kitos įtakingos oligarchinės grupuotės, kurių veikla šalies ūkiui ir piliečiam yra tokia pat nenaudinga ir žalinga. Rimtai pasiryžusi kovoti su oligarchinių klanų viešpatavimu pilietinė organizacija tiesiog privalo pateikti visuomenei kuo išsamesnį jų sąrašą. Šito nepadarius „kovos su oligarchija“ šūkis lengvai gali tapti arba tuščia fraze, arba priemone vykdyti „selektyvią“ kovą, kuomet dangstantis jos šūkiu iš tikrųjų vykdomas tik turto perdalijimas atimant ji iš „svetimų“ oligarchų ir perduodant „saviems“. Išskirtinis JDJ dėmesys tik LEO LT problemai duoda pagrindo įtarti, kad Lietuvoje tik mėginama pakartoti liūdnai žinomą rusiškąją-putiniškąją „kovos su oligarchija“ praktiką;
* Tokius įtarimus ypač sustiprina JDJ pirmininko p. K. Čilinsko viešai išsakomos mintys dėl LEO LT ir jo praktiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad kovodamas prieš LEO LR įkūrimą p. K. Čilinskas dar būdamas LR Seimo nariu teikė siūlė alternatyvą šios bendrovės steigimui – ragino ne jungti VST su RST ir „Lietuvos energija“, bet tiesiog privatizuoti likusią energetikos sistemos dalį. Įgyvendinusi K. Čilinsko „projektą“, valstybė būtų praradusi visą energetikos ūkio kontrolę, nes šią pelningą ūkio šaką nedvejodamas būtų nusipirkęs koks nors kitas „strateginis“ investuotojas. Toks p. K. Čilinsko elgesys yra akivaizdus ir pamokantis pavyzdys, kaip dangstantis principingu viešojo intereso gynimu galima siekti toli gražu ne visuomeniškų ir ne valstybinių interesus energetikos sektoriuje;
* Negali nestebinti ir kiti keisti sutapimai. JDJ, kurio vienas svarbiausių deklaruotų tikslų buvo surasti ir iškelti Prezidento rinkimuose „Vilties prezidentą“, šito pažado taip ir neištęsėjo. “Kovos su oligarchija“ vėliavą perėmė p. D. Grybauskaitė, savo viešose kalbose vartojanti tą pačią „antioligarchinę“ retoriką. Tačiau neįmanoma nepastebėti, kad apibūdinusi LEO LT kaip lietuviškosios oligarchinės santvarkos „viršūnę“ ir pažadėjusi su ja kovoti ši pretendentė į kandidates taip pat nepasivargino išvardyti oligarchininkų grupuočių sąrašo. Įsidėmėtina ir tai, kad šią „nepriklausomą“ kandidatę uoliausiai remia kaip tik „Achemos“ ir „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, rėmėjų sąraše- LEO LT pirmasis vadovas Rymantas Juozaitis;
* JDJ veiklą njuo pirmos dienos masiškai pristatė „Senukų“, „MG Baltic“, „Achemos grupės“ žiniasklaida, kas neįmanoma nepriklausomiems asmenims.
* JDJ ir jo pirmininkas ne tik neišreiškė savo pozicijos kandidatų į prezidentus klausimu, bet faktiškai savo veiksmais remia p. D. Grybauskaitės kandidatūrą ir jos nuostatas energetikos klausimais. Nepaisant radikalios retorikos, p. K. Čilinskas taip ir nepasiūlė nei teismui, nei Seimui, pvz., ginčyti VST privatizavimą kaip apsimestinį sandorį (už šią įmonę valstybei sumokėta praktiškai tiek pat, kiek iškart iš šios įmonės po vadinamojo „privatizavimo“ pasiimta). Taip pat jis nekritikuoja D. Grybauskaitės, kalbančios tik apie tai, kad LEO LT neva sukūrė energetikos monopolį, kurį reikia išskaidyti. Tai reiškia, kad abu šie asmenys energetikos klausimais laikosi tokios pat – tariamai visuomeniškos ir apgaulingai radikalios – pozicijos ir nesupranta arba nenori suprasti, kad ir VST, ir RST patys savaime yra monopolinės ūkio struktūros, kurias valstybei išleisti iš savo rankų nevalia, o teoriškai konkuruoti Lietuvos sąlygomis gali tik elektros energijos gamintojai. Tad priėmus p. D. Grybauskaitės siūlymus atskirti tinklus, vykdant Briuselio instrukcijas ar dangstantis jomis, vėl turėtume tik keletą „atskirų“ monopolių vakarinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse. Taigi dangstantis kova už „viešąjį interesą“ tėra siekiama perskirstyti Lietuvos energetikos sektoriuje esantį turtą kitų klanų naudai ir šiam tikslui mėginama pasinaudoti tokiais pilietiniais dariniais kaip Jungtinis demokratinis sąjūdis;
* Esu įsitikinęs, kad vienintelis kelias apsaugoti šalies piliečių kaip vartotojų ir ilgalaikius valstybės energetinio saugumo interesus yra (siūlymas – trumpai ir aiškiai) strateginės monopolines ūkio infrastruktūras perimti į valstybės rankas.
* Šiomis mintimis atkreipdamas sąžiningų ir patriotiškų narių JDJ dėmesį į abejotinus Judėjimo vadovų tikslus ir veiksmus noriu priminti, jog savo tautai ir valstybei gali padėti tik sąmoningi, aiškiai iškylančias problemas bei konstruktyvius jų sprendimo būdus suvokiantys piliečiai. Nuoširdžiai kviečiu telktis visus, pritariančius Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės kubo vertybinėms nuostatoms ir mano siūlomam kovos su nomenklatūrine-oligarchine santvarka bei monopolijų savivale keliui.''
Taip pat cituoju Z.Vaišvilos komentarą po jo paties kreipimusi:
,,Zigmas Vaišvila 2009-03-21 12:53
Skirmantei. Ačiū už Jūsų nuomonę. Šis kreipimasis nėra noras pasisakyti prieš visus, o siekis atkreipti dėmesį į tai, kas ištikro slepiama po šio, atseit, demokratinio judėjimo skraiste. Labiausiai stebina p. K.Čilinsko plačiausio masto reklama "Laisvame laikraštyje" ir "Karštajame komentare" bei kai kurių konservatorių kertinių asmenų dalyvavimas šio renginio ir judėjimo organizavime. Matyt, tikrai netruksime išvysti konservatorių ir R.Pakso koaliciją. JDJ metodus betarpiškai teko matyti po savaitės įvykusiame LPSIG klubo renginyje Klaipėdoje. Jų taikymu užsiėmė kaunietis A.Karčiauskas, o K.Čilinskas apdairiai pasišalino iš renginio. Prof. K.Stoškus asmeniškai paaiškino, kad Kauno renginyje atsirado nežinomas jaunuolis, prisistatęs mano atstovu ir netgi kalbėjęs mano vardu. Pretenzija vadovauti tikrai demokratiniam ir antioligarchiniam judėjimui turėtų būti suderinta ir su judėjimo vadovo asmenybe. Istorinė atmintis trumpa, tačiau, tikiuosi, yra atsimenančių G.Vagnoriaus pirmosios Vyriausybės veiklą, kurios kancleriu buvo K.Čilinskas. Vienas pamatinių Sąjūdžio principų - tiesos sakymas - tikrai nelengvai įgyvendinamas ir šiandien. Valdant žiniasklaidos priemones, nesunku įtikinėti priešingus dalykus. Trumpai dėl JDJ naudojamo naujojo Vilties Prezidento vardo. Tai buvo vienas pagrindinių mano motyvų nedalyvauti minėtame Kauno renginyje. Tauta a.a. St. Lozoraičiui šį vardą suteikė jau po visko. Tuo tarpu tuometinių dešiniųjų vadai padarė viską, kad rinkimus laimėtų ne a.a. St. Lozoraitis, o A.M. Brazauskas. Apie tai teko kalbėtis ir lyginti informaciją ir su a.a. St.Lozoraičiu. Todėl ši situacija ir manipuliavimas šiuo Tautai šventu vardu yra ypatinai amoralus. Ne kartą viešai apie tai jau teko kalbėtis įvairiose auditorijose, žmonės argumantus supranta. Tačiau apie tai būtina diskutuoti ir diskutuoti. Pagarbiai, Zigmas Vaišvila''
zigmasvaisvila.lt
Isvada viena - jei esi Lietuvoje parodytas per TV bent 3-5 kartus, turi linksmintis savo namuose su uztrauktom uzuolaidom ir vienas pats kad tik niekas nepamatyti ir neisgirstu. Nesamone kazkokia!!!! Visi turim teise i pasilinksminimus ir pagerimus...
Manyčiau, kad straipsnėkas - politinis užsakymas. Kai kam keisti reikia LRT vadovybę, kad vien girtų valdančiuosius. Sakadolskio atsistatydinimas, rašinėlis... tai tik pradžia.Jau neįtiko ir R.Miliūtė, kiti. Belieka laukti tęsinio.
o tai ka zmones negali nueiti isgerti be jusu tinklapiukschio leidimo? Atrodo elgetes kaip tikri paparaciai, geda.
Pikasai, Jūsų pastabos dėl lietuviškų portalų parsidavėliškumo visai teisingos. Tai kodėl gi pačiam, tokiam aktyviam žmogui, neatidarius savo portalo, pavadinto "Nemeluok"? Juolab, kad jį galima atidaryti už juokingus pinigus. Nedarant komercijos jame, būtų laisvas portalas nuo visko. Ten būtų galima apskritai neįsileisti Kremliaus trintukų (© Pikasas).
Kirkilas matosi, kad dabar jau turi pinigų linksmam gyvenimui. Tai į Ispaniją nuskrenda pailsėti, tai dabar baruose su Lietuvos ryto ir LRT komanda siaučia. matyt, leo Lt pinigai pasiekė tą kišenę, kur reikėjo
sitas usuotas susireiksmines arogantiskas asiliukas gana slykstus,kaip ir jo kompanija,bet vargu ar zurnaliugoms reiketu kiekviena ju viesa pasirodyma aprasineti,o tuo labiau rytais skambinti ir klausti-kas su kuo grizo.
na penkis kartus ta skydine mineti nereikia tame paciame straipsnyje. pagere tai pagere liaudis, taigi savi chebrantai visi - siauras, miliute, kirkilas. o valatkos sapaliojimai apie tepima shudais - patetiski. ko jau ko. bet tu keturiu susirinkusiu veikeju daugiau nusudinti, nei jie patys yra apsisudine niekas nesugebetu.
Sakyčiau, kad pašlemėkiškas rašinėlis. Kažkoks sąskaitų suvedinėjimas, kuris visai neįdomus daugeliui žmonių.Vieno laikraščio žurnalistai,nebūkit šventesni už popiežių ar savo kolegas iš kitų žiniasklaidos leidinių ar priemonių...
Audrius Siaurusevičius iki paryčių šėliojo bare