„Atvirai“ – jautri istorija apie siaubingus G. Kildišienės likimo smūgius

Po skandalų parlamentarės mandato atsisakiusios Gretos Kildišienės gyvenimo istorija – jau ir knygos puslapiuose. Pačios moters vadovaujama leidykla „Amatas“ (buvusi įmonė „Greta Gretos“) išleido autobiografinę knygą „Atvirai“.

6

Knyga išleista 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Kūrinys skirtas autorės brolio Gedimino, žuvusio prieš maždaug 15 metų, atminimui.

Beveik 200 puslapių knygoje pasakojama apie skurdžią G. Kildišienės vaikystę, audringą ir pavojų kupina jaunystę, skaudžiausiai smogusias netektis ir traumas. Tačiau neužsimenama apie moters kelią į politiką, skandalus ir pažintį su Ramūnu Karbauskiu.

Apie gyvenimo traumas ir išbandymus

Knygoje autorė be baimės kalba apie slapčiausias bei skaudžiausias detales. Knyga prasideda šiurpiu pasakojimu apie avariją, kurią moteris patyrė būdama labai jauna ir kuri galėjo kainuoti jai gyvybę.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Greta Kildišienė ginasi baigiamąjį darbą: „turėkit nors kiek žmogiškumo"

Kaip rašoma knygoje, patirtos traumos, skurdas, tėvų skyrybos, patyčios ir net žiaurus smurtas mokykloje įsirėžė dar jaunutės merginos veide. „Suspaustas žandikaulis ir prikąsta vidinė lūpos pusė – tokia dažnai būdavo mano veido išraiška, einant iš mokyklos namo“, – apie anksti patirtą kančios būseną kalba G. Kildišienė.

Tačiau bene daugiausia dėmesio skiriama autorės broliui Gediminui, kurio figūra kaip leitmotyvas eina per visą kūrinį. Būdamas jaunas G. Kildišienės brolis žuvo autoavarijoje. Šią netektį moteris išgyveno itin skaudžiai. Būtent savo broliui ji ir dedikavo kūrinį.

Apie skurdą, kurį retas patyrė

G. Kildišienę dauguma įsivaizduoja kaip „poniutę“, vairuojančią prabangų automobilį ir nešiojančią Juozo Statkevičiaus paltuką. Tačiau autobiografija atskleidžia kitokį moters veidą.

Pabrėžiama, kad skurdas G. Kildišienę lydėjo nuo pat vaikystės. Tėvams išsiskyrus motinai buvo sunku išmaitinti Gretą ir du jos brolius, todėl vaikai dažnai kęsdavo nepriteklių ir net alkį. Skaudžią patirtį iliustruoja pasakojimas, kaip vaikai eina prašyti tėvo pinigų maistui. Atidarius tėvo buto duris pakvimpa kiaušiniene su spirgučiais. Tačiau tėvas vaikų nei pamaitina, nei sušelpia. Autorė prisimena tuomet skruostais riedėjusias ašaras.

REKLAMA

Skurdui į akis teko pažiūrėti ir emigracijoje, apie kurią knygoje daug kalbama. Autorė atvirauja emigracijoje vienu metu išgyvenusi už penkis eurus dvidešimt centų per dieną. Kartais šių pinigų neuštekdavo net aliejuj ir bulvėms.

„Gerai, kad turi praėjusią savaitę pirkto aliejaus – vadinasi, galėsi šią savaitę kepti bulves, na, o jei aliejaus neturi, virsi makaronus. Džiaugiausi, kai galėjau išsikepti bulvių... Springau ketvirtą dieną iš eilės valgydama „Tesco“ parduotuvės makaronus“, – knygoje rašo G. Kildišienė.

Lydėjo problemos darbuose

Knygoje autorė pasakoja apie nuolat darbuose ją lydėjusias problemas. Nuo konfliktiško bendravimo su kolegėmis moterimis iki skandalo dėl esą pasisavintų pinigų.

Autorė rašo, kad vienoje iš neįvardintų darboviečių jai teko kęsti moterų terorą. Esą kolegės ją matė kaip konkurentę ir atvirai jos nekentė.

Autobiografijoje paminėta ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi istorija apie galimai G. Kildišienės įvykdytą vagystę. 2006 metais pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą G. Kildišienės atžvilgiu dėl galimai pasisavintų lėšų iš įmonės, kurioje tuo metu moteris dirbo. Būsima parlamentarė tuo metu kaltę pripažino ir atlygino žalą, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Knygoje autorė leidžia skaitytojui suprasti, kad kalta dėl incidento nesijaučia. „<...> tyrimas prieš mane. Už tai, kad dirbau be išeiginių, dažnai net be užmokesčio. Už tai, kad niekada niekuo nesiskundžiau, niekada nieko neprašiau ir nereikalavau“, – apmaudą lieja moteris.

Vyrai – kaip akmenėliai batuose

Knygoje atviraujama ir apie buvusio vyro taikytą psichologinį smurtą bei žeminimą, skyrybas, santykius su vyrais. Kurie, atrodo, nebuvo labai sėkmingi. Vyrus autorė ironiškai lygina su akmenėliais batuose. „Toks akmenėlis įstrigdavo bate ir kurį laiką spausdavo, kol neapsikentusi sustodavau, nusiaudavau, iškratydavau batą ir eidavau toliau. <...> Kaip rašiau, nei vienas akmenėlis nėra man kūręs finansinės gerovės“, – atvirauja rašytoja.

REKLAMA

Autorė pripažįsta, kad ne tik meilėje, bet ir draugystėje jai nesiskė. G. Kildišienė rašo, jog niekada neturėjo daug draugų. O kai kurios istorijos su tariamomis draugėmis verčia kūnu bėgti šiurpą. Viename iš skyrių skaitytoją pribloškia veiksmo filmui galinti prilygti scena, kai viešbutyje autorei ir jos draugėms pasiūloma kokaino ir veiksmas pakrypsta itin pavojinga linkme.

Sunkumus pakėlė su malda lūpose

Kievieną pavojų ir skausmingą patirtį ji esą pakėlė su malda lūpose.

Knygos puslapiuose ne kartą sutinkama moters pamėgta malda Marijai. O tikėjimui net skirtas visas atskiras skyrius. Tikėjimu moteris remiasi ir kalbėdama apie politikės karjerą. „- Atimkite iš manęs tikėjimą – atimsite iš manęs viską, – dažnai atsakydavau į klausimus apie pirmininkavimą partijos miesto skyriui ir žodžius, kad politika – ne vieta geriems žmonėms“, – rašoma knygoje.


Rašyti komentarą...
k
kad
2017-07-05 14:36:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
jau tiek yra prisimelavusi kad bjauru, bet vis dar kažkokiu tikslu vedama lenda i viešuma
Atsakyti
-3

m
mama
2017-07-05 15:56:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai jau ,,siaubingi '' smugiai, tikru siaubingu kai patirs tada gales romanus kurti, SIAUBAS iki ko nusirita rasytojos tokios.LENDA kaip gyvate , mato maza plysi ir tuoj bando pralysti. PROTELIO, PROTELIO TAI AISKIAI MATOSI ---NERA !!!!
Atsakyti
-1

v
vieša
2017-07-05 16:17:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
išpažintis ar atgsila?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų