Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė.
Kodėl Vilniuje per oro pavojų nesuveikė sirenos?
Kai Vilniuje gavome pirmąsias žinutes apie pavojų, daug kam kilo klausimų, kodėl nebuvo sirenų, nes dažniausiai mes treniruojamės, kad tai eina kartu. Koks yra šis algoritmas?
E. Tamašauskas: Norėčiau pradėti nuo to, kad departamentas yra atsakingas už gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos diegimą, palaikymą ir perspėjimą laiku. Kalbant apie perspėjimo būdus, šiandien mes turime perspėjimą sirenomis.
Perspėti gyventojus galime siųsdami trumpąsias žinutes „Cell Broadcast“ sistema į mobiliuosius telefonus. Taip pat galime transliuoti informaciją per Lietuvos radiją ir televiziją, perspėti per socialinius tinklus, interneto portalus, programėles, pasiuntinius ar švieslentėse.
Kalbant apie praėjusios savaitės įvykius, kai gavome pirmą pranešimą apie oro pavojų, noriu akcentuoti, kad visais perspėjimo atvejais sprendimą perspėti gyventojus priima Nacionalinis krizių valdymo centras, išskyrus 1-ą atvejį – būtent šį, kai gyventojams skelbiamas oro pavojus. Šį sprendimą priima Karinės oro pajėgos, kurios tiesiogiai perduoda informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o mes tuomet panaudojame turimas priemones.
Vilniuje, gavus informaciją, kad yra tikėtinas oro pavojus, pranešimas per „Cell Broadcast“ sistemą buvo išsiųstas laiku – užtrukome iki 7 minučių, tuo pačiu metu buvo ruošiamos sirenos įjungimui. Kai tik buvome pasirengę sirenas įjungti, jau atėjo žinutė, kad oro pavojus atšauktas. Norėjome jas paleisti, bet prasidėjo pavojaus signalas kitame regione – Alytus tapo geltona zona.
Vėlgi, prioriteto tvarka pats efektyviausias ir greičiausias perspėjimo būdas yra „Cell Broadcast“ sistema bei žinučių siuntimas. Buvo konsultuojamasi, ar jau galima leisti sirenas Vilniaus mieste, tačiau žinutės šiuo atveju, atsižvelgiant į dinaminę situaciją, buvo efektyvesnis gyventojų perspėjimo būdas. Tą mes ir pasirinkome.
Kitą dieną, kai buvo atvejis Utenos apskrityje, jis buvo apibrėžtas iki valandos trukmės – mums buvo apibrėžta ir teritorija, ir laikas, kiek oro pavojus gali tęstis. Ten perspėjimas laiku buvo atliktas su „Cell Broadcast“ sistema, sirenos buvo parengtos ir iki 7 minučių paleistos.
Kas priima sprendimą skelbti oro pavojų?
Vadinasi, kai padaugėjo regionų, buvo priimtas sprendimas, kad greičiau yra tiesiog išsiųsti žinutes?
E. Tamašauskas: Taip, pagrindinis mūsų tikslas yra laiku perspėti gyventojus. Perspėti gyventojus šiandien efektyviausia, kaip minėjau, yra „Cell Broadcast“ žinučių siuntimu į mobiliuosius telefonus – šiandien Lietuvoje turime 1,173 tūkst. sirenų tinklą, iš jų tik 250 sirenų yra centralizuoto valdymo, valdomų iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – jas vieno mygtuko paspaudimu galime paleisti, visos kitos sirenos yra savivaldybių dispozicijoje.
Jos yra arba centralizuotos į savivaldybės pultą, arba paleidžiamos tik vietiniu mygtuko paspaudimu. Turime suprasti, kad jų paruošimas, gavus perspėjimo žinutę, taip pat gali užtrukti iki 50 minučių.
Gyventojai taip pat sako, kad kai kurie galbūt negavo pranešimų. Ką rodo jūsų duomenys? Kiek žmonių pasiekia pranešimai?
E. Tamašauskas: Žinutės siunčiamos tokiu principu, kad apibrėžiama teritorija: apskritis, savivaldybė ar zona, kurioje įvyko įvykis. Visi toje zonoje esantys žmonės gauna perspėjimo žinutes per visus operatorius.
Šiandien mes žinome, kiek operatoriai iš savo bokštų išsiuntė žinučių, mūsų rodikliai siekia beveik 100 proc. visais praėjusios savaitės atvejais, tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį. Vienu atveju siekė 99,8 proc. Visuomenės apklausos rodo, kad apie 90 proc. žmonių gauna žinutes į savo mobiliuosius telefonus, todėl mes šį perspėjimo tinklą ir naudojame kaip pagrindinį.
Kodėl kai kurie gyventojai negavo pranešimų apie oro pavojų?
Kaip greitai suveikia sirenos po jų paleidimo?
E. Tamašauskas: Istoriškai kalbant, šiemet pirmą kartą per 30 metų sirenos buvo paleistos esant realiam pavojui. Tai įvyko pavasarį Kauno rajone, kai naktį staigiai, per 10 minučių vos ne porą metrų, pakilo vanduo.
Viename iš Kauno rajono mikrorajonų sirena buvo sumontuota būtent potvynio perspėjimui, ir ji nakties metu buvo panaudota. Antrasis atvejis buvo praėjusią savaitę, kai Utenoje skelbtas oro pavojus – jas mes taip pat įjungėme ir paleidome.
Kaip ir minėjau, dalis centralizuoto valdymo sistemų paleidžiamos iškart, o vietinio valdymo gali užtrukti. Tai priklauso ir nuo dienos meto, ar tai darbo laikas, ar nedarbo laikas, ar naktis, nes kartais reikia fiziškai nuvažiuoti ir paspausti mygtuką, kad sirena suveiktų.
O kur taip yra?
E. Tamašauskas: Lietuvoje mes turime tokius taškus. Šią informaciją bandome integruoti į naują sistemą, kad 1 mygtuko paspaudimu visos sirenos būtų centralizuotos ir pajungtos. Šiuo metu diegiame daugiakanalę perspėjimo platformą, kuri vienu metu apimtų ir žinučių išsiuntimą į mobiliuosius telefonus, ir sirenų paleidimą, tuo pačiu Lietuvos radijui ir televizijai būtų perduota žinutė transliacijai, interneto portaluose būtų paskelbta, kad siunčiamas perspėjimas, taip pat pranešimai atsirastų socialiniuose tinkluose ir mūsų „LT72“ programėlėje. Žmonės visais įmanomais būdais gautų perspėjimo pranešimą ir laiku pasirūpintų saugumu.
Kur Lietuvoje labiausiai trūksta sirenų
Ar matote probleminių regionų, kur tikrai trūksta sirenų?
E. Tamašauskas: Perskaičiavus matyti, kad kiekvienoje savivaldybėje sirenų nepakanka, nes gyventojų išsidėstymas yra netolygus. Esame parengę tvarkas ir šiandien žinome, kuriose vietose prioriteto tvarka jos turi būti montuojamos. Numatyta, kad viename kvadratiniame kilometre, kuriame gyvena daugiau nei 100 žmonių, turi būti sumontuotos sirenos.
Prioritetai sudėlioti taip: 1-oje vietoje – pavojingi objektai, 2-oje – užtvankos ir grėsmė užlieti teritorijas. 3-ioje – žemo lygio potvynių grėsmės zonos. 4-oje – statomi branduolinės energetikos objektai, o 5-oje – tankiausiai apgyvendintos teritorijos.
Vykdydami projektus, papildomai nupirkome 275 sirenas, kurias planuojame pradėti montuoti šiemet, taip pat bandome 600 esamų senų sirenų prijungti prie centralizuoto valdymo. Prie dabartinių 250 prijungsime 600 senų ir naujas 275 sirenas, tad turėsime daugiau nei 80 proc. centralizuotų sirenų.
Jų valdymas vyks iš departamento Situacijų koordinavimo skyriaus, dirbančio visą parą, taip pat prieiga bus suteikta savivaldybėms, jei prireiktų perspėjimą skelbti tik savivaldybės lygiu.
Ir jas prijungsite jau šiais metais?
E. Tamašauskas: Pajungimo darbus pradėsime šiais metais, o baigsime kitais.
Visą „Dienos pjūvio“ įrašą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
