Visuomenėje verdant diskusijoms dėl Laisvės partijos Seimo frakcijos siūlomų Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodekso pataisų susijusių su neapykantos kalba, trečiadienį teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pranešė, jog kol kas pataisas visgi norima atsiimti.
„Jautrių grupių apsauga nuo neapykantos kurstymo yra mūsų, kaip visuomenės, pareiga. Vis dėlto girdėdama iš visuomenės kylančius nuogąstavimus, matau, jog turime skirti daugiau dėmesio diskusijoms viešojoje erdvėje ir visuomenės švietimui“, – pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska.
Tv3.lt primena, jog Seimo pavasario sesijoje buvo įregistruotos įstatymo pataisos, kuriose už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar priklausymo kokiai nors kitai visuomenės grupei siūloma numatyti administracinę atsakomybę. Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų. Taip įstatymo pataisų projekte buvo numatyti ir Baudžiamajame kodekse jau esančio straipsnio papildymai.
Politologas: Laisvės partija priėmė teisingą sprendimą
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, toks Laisvės partijos žingsnis yra sveikintinas, mat pataisos esą buvo pateiktos gerokai per anksti, trūko konstruktyvios diskusijos tiek Seime, tiek visuomenėje.
„Iš tikrųjų, manau, kad čia išmintingas žingsnis. Ir motyvacija teisinga. Iš pradžių reikia labai rimtai išdiskutuoti, tuo jie ir motyvavo. Diskusija dar net nebuvo prasidėjusi, o jau buvo pateiktas įstatymo projektas. Dabar apie tai kalbėsim, ko gero tai bus organizuota. Ir, mano manymu, tai bus naudinga pačiai visuomenei, tuo pačiu politinėms partijoms ir Laisvės partijai taip pat“, – svarsto politologas.
Daugiausia įtakos čia galėjo turėti opozicijos spaudimas ir bendras visuomenės nepasitenkinimas. Visgi pasirinkus pataisas nukelti, Laisvės frakcija ir E. Dobrovolska tik padidino savo šansus jas galiausiai priimti Seime.
„Kad Laisvės partija sureagavo į tai yra labai džiugu. Nereaguojant į visuomenę, į opoziciją priimami įstatymai sukelia dar didesnį konfliktą. Savotišką suirutę kelia. {...}
Kada problema yra išdiskutuota, ją įrėminti įstatymu yra daug paprasčiau. Ir, galų gale, balsavimas tuomet yra labai aiškus. Galima suprognozuoti labai aiškiai ir nulemti galų gale. Nes jeigu diskusija išties įrodė visiems arba daugumai vienokią ar kitokią tiesą – už tą tiesą balsuos visi“, – sako L. Bielinis.
Jo manymu, nenukentės ir tie, kurie siūlytas pataisas palaikė jau dabar:
„Nemanau, kad jeigu per jėgą būtų priimtos pataisos, jog tiems žmonėms būtų lengviau. Manau, kad tai sukeltų tik dar didesnę konfrontaciją ir įtampą. {...} Tai nepakenks žmonėms, kurie yra interesuoti. Priešingai – ateityje tai jiems tik į naudą“.
Širinskienė: tai – nesolidus politinis veikimas
Didžiausios opozicinės Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė tv3.lt teigia, jog šis Laisvės partijos sprendimas leidžia susidaryti įspūdį, kad „Seimo „vaikų darželis“ pagaliau ateina į protą“.
„Nes ką mes matome paskutiniais mėnesiai, nuo kokio sausio – visokias iniciatyvas, kurias keldavo Laisvės partija ar jos frakcija ir pasirodydavo paskui, kad neturi iki galo net koalicijos partnerių palaikymo. Jos tiesiog buvo išmetamos į viešą erdvę ir buvo sukeliamas visuomenės nepasitenkinimas. Visuomenė pradėdavo skaldytis ir tada, kai jau pamatydavo, kad yra problema – Laisvės partija traukiasi“, – sako politikė.
Taip pat esą buvo ir šį kartą. Nors pati A. Širinskienė siūlytoms pataisoms nepritaria, jos nuomone, Laisvės frakcijai tikint, kad jos tikrai reikalingos Lietuvos visuomenei, reikėjo nuo pat pradžių kelti diskusiją ir į viską žiūrėti rimčiau: „Toks politinis veikimas yra, švelniai tariant, nesolidus. {...} Matyt buvo suvokta, kad ši tema yra pernelyg jautri, liečia žiniasklaidos reguliavimą, buvo išsigąsta ir trauktasi“.
Parlamentarės manymu, priėmus šias pataisas tokias, kokios jos buvo siūlomos dabar, kiltų grėsmė dėl persekiojimo žmonių, turinčių kitokius įsitikinimus ar nuomones, taip pat – tam tikrų pažiūrų visiškam uždraudimui. Pasak A. Širinskienės, patys grubiausi grasinimai, kurie atsiranda dėl neapykantos, jau yra apibrėžti Baudžiamajame kodekse, tad esą nėra jokio tikslo keisti įstatymus.
„Iš tikrųjų, tas apsaugos mechanizmas nuo grubių grasinimų, kurie yra diskriminuojantys, kurstantys neapykantą, jis yra. Kiltų klausimas, kiek policija įgyvendina įstatymą, bet tai ne įstatymo problema.
Paprastai žmonių teisių ribojimai, ypač kai mes kalbame apie žodžio laisvę, saviraiškos laisvę, jie yra galimi tik ypač svarbiais atvejais, kurie turi didžiulę reikšmę. Turi būti pažeisti Konstitucijos kiti didžiuliai gėriai. Ar reikia bausti už kiekvieną komentarą, jeigu kažkas yra niekinamas – reikėtų matyt pasiskaityti lietuvių kalbos žodyną, ką reiškia niekinimas“, – dėsto A. Širinskienė.
Teisininkas: kiltų grėsmė Konstitucijai
Konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas sako manantis, kad Laisvės frakcijos siūlytas Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimo projektas kelia labai daug klausimų, tad belieka džiaugtis, jog jis buvo atsiimtas.
„Būtinai reikia persvarstyti ir pergalvoti. Nes mane ypač nustebino, kad šį projektą pateikė liberalai, įskaitant ir socialdemokratus prie jų. Tie, kurie šiaip gina individualias laisves, teikia projektą absoliučiai paminantį saviraiškos laisvę ir laisvos nuomonės galimybes. {...} Manau, kad reikėtų politikams, kurie reprezentuoja šitą sritį, platesnio požiūrio, platesnio paveikslo matymo“, – stebisi teisininkas.
Jo teigimu, daugiausia nerimo kelia būtent Laisvės frakcijos siūlymai į Administracinių nusižengimų kodeksą įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
Pagal siūlytas įstatymo pataisas, administracinė atsakomybė būtų taikoma tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Pasak P. Ragausko, tokie pakeitimai paprasčiausiai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
„Mes turime Konstitucijoje keletą straipsnių, kurie įtvirtina saviraiškos laisvę ir taip pat minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. {...} Idėjų skleidimas pagal Konstituciją yra garantuojamas. Išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti, pavyzdžiui, žmogaus garbę ir orumą. Turi būti patvirtinta, kad buvo pažemintas asmens orumas, jo garbė.
Žiūrint į Administracinių nusižengimų kodekso pataisų siūlymą mes matome, kad jokių pasekmių nereikalauja šis straipsnis. Kad kažkieno garbė ar orumas, dorovė būtų įžeisti. Jokių pasekmių nereikia, užtenka, kad kažkas tyčiojasi ar niekina, išreiškia žodžiu ar veiksmu pašiepimą, nepagarbą. Mano įsitikinimu tai niekaip netelpa į Konstitucinio straipsnio apribojimą“, – aiškina jis.
Užkliuvo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai
Teisininko teigimu, keistai atrodo bandymas esą „sušvelninti“ Baudžiamajame kodekse jau įtvirtintus pažeidimus:
„Baudžiamajame kodekse turime neapykantos reiškimą, tai yra vienas dalykas. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekse atsiranda tyčiojimasis ir niekinimas. {...} Labai normaliai, natūraliai pasitaikantys gyvenime dalykai. Ar dabar taip išeina, kad mes jų negalime naudoti?“.
Teisininkas siūlo pasigilinti į žodžių tyčiotis bei niekinti reikšmes lietuvių kalbos žodyne. Anot jo, pirmojo žodžio reikšmė – pajuokti, pašiepti. Antrojo reikšmė – žiūrėti iš aukšto, laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku, nekreipti dėmesio, nepaisyti.
„Tai apima ir tyčiojimąsi ar paniekinimą įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Yra kokie nors žmonės, galime imti antivakserius. Kas nors pasijuoks, pasišaipys iš jų – turėsime pažeidimą? {...} Man tai atrodo visiškas absurdas ir nesąmonė“, – samprotauja konstitucinės teisės ekspertas.
P. Ragauskui užkliūva ir siūlytas Baudžiamojo kodekso 60 str. 12 p. 1 dalies pakeitimas, įterpiant naują sunkinančią aplinkybę: „Veika padaryta dėl išankstinių neigiamų nuostatų grįsto priešiškumo“.
„Apskritai, čia yra mistika. Prokurorui įrodyti tokios aplinkybės buvimą – misija neįmanoma. {...} Kaip čia, kokiais įrodymais prokurorai kapstysis po kaltinamųjų smegenines ir ieškos, ar iš anksto, ar ne iš anksto susiformavo nuostatos – neaišku. {...} Juokingas teorinis konstruktas“, – aiškina teisininkas.
Dobrovolska: „Tam, kad judėtume į priekį kartais reikia žengt žingsnį atgal“
Apie Laisvės frakcijos sprendimą įstatymų pataisas atsiimti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska iš pradžių pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tam, kad judėtume į priekį kartais reikia žengt žingsnį atgal. Mano tikslas – neapykantos kalbos „epidemijos“ suvaldymas. Tą galima pasiekti aiškiai brėžiant ribą tarp žodžio laisvės, kuri yra didžiausia vertybė, ir neapykantos kalbos. Sieksiu artimiausiu metu prie diskusijų stalo dialogui pakviesti žiniasklaidos atstovus, policiją, nevyriausybines organizacijas ir kitus ekspertus.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog „virtualus policininkas“, kurį inicijavo Lietuvos policija, neturi nieko bendro su mano inicijuotomis pataisomis dėl neapykantos kalbos“, – rašė ministrė.
Vėliau buvo išplatintas ir pranešimas spaudai, kuriame rašoma, jog „Laisvės frakcijos narių nuomone, šiuo metu egzistuojantys baudžiamosios teisės įrankiai nėra efektyviai taikomi kovoje su neapykantos kalba, todėl jautrios socialinės grupės nuolat patiria patyčias. Sprendžiant šią išplitusią problemą reikia užtikrinti, jog kiekvienas visuomenėje jaustųsi saugiai bei oriai, nepriklausomai nuo jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų pagrindų“.
Šia žinia savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius:
„Siekdama platesnės diskusijos, Laisvės frakcija inicijuoja neapykantos kalbos projekto atsiėmimą”.
