Kokie yra populiariausi sukčiavimo metodai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.
Kuo skiriasi sukčiavimo atvejai šiame pensijų reformos kontekste, lyginant su kitais sukčiavimo atvejais, apie kuriuos daug viešojoje erdvėje esame girdėję?
L. Apynis: Iš tikrųjų nelabai daug kuo, bet, galbūt, sudėtingesnės atakos yra atliekamos. Jau pastebėjome, bent jau su pensijų reformomis, kad sukčiai pasitelkė dirbtinį intelektą. Pavyzdžiui, jau turime telefoninių skambučių, kai kalba lietuvių kalba. Žinoma, pakankamai prastai dar.
Paskambina iš banko arba kažkokios kitos įstaigos ir bando informuoti, kad ten yra pokyčių ir reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Tada dirbtinis intelektas lietuviškai pasako, kad paskambins rusų kalba, asistentas arba patarėjas ir kalbės rusų kalba. Čia vienas iš būdų, kaip atpažinti tokią ataką.
Lietuvių kalba yra įvedama į šias sukčiavimo schemas, jūsų nuomone, kiek tai gali dar labiau supainioti žmonės? Dabar viešoje erdvėje mes, tarytum, kalbame, kad rusų kalba yra tas pirminis akcentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
L. Apynis: Tai ir gali įvesti, nes kai kuriais atvejais ir prisistato, kreipiasi jūsų vardu. Toks labai suasmenintas takas yra lietuvių kalba. Vėlgi, dar kol kas neištobulintas, bet, galbūt, vėliau bus dar ydingiau. Sunku atpažinti tokias atakas, kai lietuvių kalba gerai kalbama.
Be kalbos niuansų, ką dar reikėtų žinoti? Kokia sukčiavimo filosofija? Kuo jie pasižymi, ką daro ir į ką žmonės turėtų atkreipt dėmesį?
L. Apynis: Vėlgi tie patys sukčių elektroniniai laiškai. Galbūt, kažkur buvo pasisavinti arba patalpinti jūsų duomenys, sukčiai gavo jūsų elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, skambučio metu gavo reikalingą informaciją. Reiktų nepamiršti, kad nei bankai, nei policija ar kitos institucijos neprašo gryninti pinigus ar atlikti pavedimus.
Taip pat konsultantai, nepasitikėti aklai konsultantais, tikrinti oficialius puslapius, o ne tiesiog gavus laišką spausti. Reiktų patikrinti siuntėjo pašto adresą ir neskubėti. Neskubėti reiktų ir skambučio metu, nes dažniausiai sukčiai naudoja socialinę inžineriją, psichologinį manipuliavimą. Kai skambina, gąsdina, kad draudžiama padėti ragelį, būtinai reikia nutraukti pokalbį su policija, jeigu pranešė jai.
Taip įtikinamai yra išgąsdinama. Spaudimo metu yra įtikinama pervesti tas lėšas, ypač finansinis skaičiavimas, investicinės platformas. Tikri bankai irgi taip daro. Aš pats gavau atskirą laišką iš mano tikro banko su pasiūlymu per juos investuoti tuos pinigus. Sukčiai lygiai taip pat – bando pasiūlyti netikrą, suklastotą investavimo platformą.
Lankstesnis antroje pakopoje sukauptų pensijų išsiėmimas tęsis dvejus metus, iki kitų metų pabaigos. Ar galima sakyti, kad sukčių taikinys dabar pensijų reforma?
L. Apynis: Manau, taip, nes yra padaugėjusių takų šiuo klausimu, šia tema. Bendrai, bet koks reikšmingas pokytis finansų sistemoje, socialinėje erdvėje sukelia nežinomybės, skubos jausmą ir sukčiai pasinaudoja. Pavyzdžiui, kiekvienais metais, kai artėja VMI mokesčių deklaravimas, mes matome naujus sukčių metodus. Paskutinius du metus sukčiai naudoja QR kodų skenavimo ataką: laiške yra ne nuorodas, reikia telefonu nuskanuoti kodą.
Ar šiuos sukčiavimo atvejus įmanoma užkardyti? Kokia tikimybė, kad pagaliau bus sugauti realūs žmonės už šias veiklas?
L. Apynis: Situacija gerėja. Mes ir kibernetinio saugumo mokymus kaip paslaugą organizuojame, švietimas padeda, bet vis tiek reikia to sąmoningumo. Tą pačią apsaugą įsidiegti į telefoną ar kompiuterį, kuri padės išfiltruoti sukčių laiškus. Tai yra dar vienas apsaugos sluoksnis.
Jeigu mes skubame kažkur, nepatikrinome kažko, bent jau gali suveikti apsaugos. Pavyzdžiui, ant savo, kitų svarbių socialinių paskyrų užsidėti saugius slaptažodžius, naudoti kelių žingsnių identifikavimą, pavogus slaptažodį neišeis prisijungti prie Facebook.
Viešoje erdvėje kartais nuogąstaujama, ypatingai pastaruoju metu, kad masinis sukauptų lėšų nusiėmimas gali didinti riziką, nukreipti atakas prieš „Sodrą“ ar pensijų fondus. Kokias čia matote rizikas?
L. Apynis: Realiai nematome tokios grėsmės. Sukčiai tikrai labiau apsimetinės „Sodra“ arba VMI. Vėlgi reiktų būti atidiems, nes sukčiai mėgsta imituoti puslapius. Tai ir bankiniams puslapiams padaro identišką dizainą. Pagrindinis skirtumas – adresas. Bendravimas elektroniniais laiškais – skiriasi puslapio adresas.
Pavyzdžiui, gali būti „sodra.it“, o ne „sodra.lt“, buvo panašiai su VMI. Kartais sukeičia raides, buvo sukčiai sukūrę pavadinimą „VRNI“. Tas „RN“ atrodo kaip „M“ iš pirmo žvilgsnio, jeigu skubėsime ir nepastebėsime. Sukčiai dažnai gražiai sužaidžia, sukeičia raides, galūnes. Tokie sukčių metodai yra. Galime turėti geriausias sistemas ir jos gali nesuveikti. Jeigu niekas nepraneš apie sukčių, tai nei Google neblokuos, nei kažkokios kitos apsaugos. Nėra šimtaprocentinės apsaugos.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
