Paprastai bankai itin atidžiai stebi, kas, kam už ką perveda kad ir menkesnes sumas. Be to, dažniausiai prie pervedimų nebuvo nurodytos jokios įtikinamos jų paskirtys. O didesnės gyventojo pajamos ar dovanos paprastai turėtų būti deklaruojamos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Tad kodėl nusikaltėlio siunčiami pinigai niekam nesukėlė įtarimų?
Dažni pinigų pervedimai į Lietuvos bankus
JAV Teisingumo departamento paviešintuose J. Epsteino failuose Lietuvos vardas minimas beveik 1 300 kartų, Vilnius – daugiau nei 1100 kartų, Kaunas – 60 kartų.
Juose – nemažai lietuvių merginų vardų ir pavardžių bei informacijos apie joms planuotas keliones į JAV.
Tačiau taip pat tarp paviešintų dokumentų galima rasti ir J. Epsteino banko išrašus, kuriuose ne kartą minimi didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB ir „Swedbank“ pavadinimai.
Dokumentuose užfiksuota, kaip J. Epsteinas ne kartą vykdė pinigų pavedimus į šiuose bankuose esančias sąskaitas, o pavedimų sumos siekė ir tūkstančius eurų.
Pavyzdžiui, dokumentuose galima aptikti ne vieną pavedimą į SEB banke esančias sąskaitas, du iš jų – į tą pačią sąskaitą.
Pavedimų sumos siekė nuo 2 iki 5 tūkst. eurų.
Tuo metu į „Swedbank“ sąskaitas vykdytų pavedimų sumos buvo kiek mažesnės. Jos siekė nuo 500 iki 2,5 tūkst. eurų.
Dauguma pavedimų buvo vykdomi į tą pačią banko sąskaitą.
Svarbu paminėti, kad J. Epsteinas dar 2008 m. Floridoje buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus. Jam skirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tuo metu pinigai į sąskaitas esančias Lietuvos bankuose buvo vedami kur kas vėliau, t. y. 2015–2017 m.
Taigi kaip bankai tikrina tokius pavedimus ir kodėl niekam nekilo įtarimų dėl nusikaltėlio siunčiamų pinigų?
Nuolat stebi atliekamus mokėjimus
SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė paaiškino, kad konkrečių situacijų dėl konfidencialumo reikalavimų komentuoti negali.
Visgi, anot jos, visi Lietuvoje veikiantys bankai privalo nuolat stebėti atliekamus mokėjimus, kad užtikrintų pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevenciją ir tarptautinių sankcijų reikalavimų įgyvendinimą.
„Mums svarbu įsitikinti, kad mokėjimai atitiktų turimą informaciją apie klientą, jo vykdomą sandorį, lėšų kilmę ir kad jame nedalyvauja subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos“, – pridėjo ji.
SEB atstovė atkreipė dėmesį, kad reikalavimai ir kriterijai, susiję su mokėjimų patikromis, istoriškai per keliolika metų keitėsi ir griežtėjo, jie ir dabar yra reguliariai peržiūrimi ir, prireikus, atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus.
Ji pridėjo, kad vykdant mokėjimų stebėseną, vertinama, ar mokėjimai atitinka kliento įprastą veiklą, apyvartą, vertinamos tokios reikšmingos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo suma, dalyvaujančios šalys, sandorio pobūdis, kliento rizikos lygis ir kiti svarbūs veiksniai.
„Identifikavęs neįprastą operaciją, bankas kreipiasi į savo klientą prašydamas pateikti papildomos informacijos ar mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Jei po atlikto banko tyrimo operacija ir toliau vertinama kaip įtartina, bankas apie ją turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai“, – pažymėjo I. Kulvinskaitė.
Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje atstovas ryšiams su žiniasklaida Gytis Vercinskas paaiškino, kad banke yra taikomas realaus laiko ir retrospektyvios operacijų stebėsenos priemonių rinkinys.
Anot jo, šis rinkinys apima automatizuotą stebėseną IT sistemose bei nuolatinę darbuotojų atliekamą operacijų kontrolę.
„Nustačius įtartinus požymius, bankas imasi teisės aktuose numatytų veiksmų, įskaitant įtartinų atvejų pranešimus kompetentingoms institucijoms. Pažymime, kad informacija apie tokius pranešimus negali būti atskleidžiama“, – paaiškino jis.
Pavedimais gautos lėšos ne visada prilyginamos pajamoms
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipė dėmesį, kad piniginių lėšų pervedimo faktas, sumos dydis ar pavedimų dažnumas dar nereiškia, kad mokesčių pareigos nebuvo ar nėra tinkamai įvykdytos.
VMI taip pat pridėjo, kad gaunamos lėšos į sąskaitą ne visada turi būti prilyginamos pajamoms, tarkime lėšos gali būti finansiniai sandoriai, pvz., paskolos.
„Tačiau VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu vertina turimus ir klientų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, užsienio kredito įstaigų, taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan.“ – pažymėjo inspekcija.
Anot jos, nesvarbu iš užsienio ar Lietuvoje, mokesčių mokėtojų pareiga deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti mokesčius priklauso nuo gautų pajamų rūšies, t. y. kokios tai pajamos ir ar jas gauna įmonė, gyventojas ar nepelno siekianti organizacija.
„Nuo 2015 metų VMI gauna informaciją iš ES valstybių apie lietuvių gautus atlyginimus, valdomą nekilnojamąjį turtą ir pajamas iš jo ir kt.
Iš daugiau nei 96 šalių VMI gauna informaciją apie Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaitas kredito įstaigose, likutį jose. Gaunami duomenys apima tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sąskaitas, taip pat informaciją apie ne Lietuvos juridinius asmenis, jeigu juos kontroliuoja Lietuvos rezidentas“, – dalijosi VMI.
Pasak inspekcijos, ši informacija padeda nustatyti tuos mokesčių mokėtojus, kurie netinkamai vykdo mokestines pareigas, neteikia deklaracijų ar bando nuslėpti turtą ir lėšas užsienio bankuose.
Apie pastebėtus pajamų ir išlaidų neatitikimus VMI informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, užduoda klausimus. Jei mokesčių administratoriui kyla papildomų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
