Savo ruožtu savivaldybės kaupia higienos ir medicininių priemonių atsargas gyventojams, tačiau sako, kad trūksta patalpų. O valstybinio rezervo sandėliai yra pažeidžiamose vietose, per arti pasienio.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiaulių rajono savivaldybės atstovas pasakoja, kaip sandėliuojamos atsargos, skirtos ekstremaliosioms situacijoms, krizėms ar karo metui. Dėžėse – priemonės, kurias žmonės galėtų naudoti civilinėse priedangose – tualetinis popierius, rankšluostis, yra skutimosi reikmenų, dantų pastos. Be būtiniausių higienos priemonių – dar ir sveikatos priežiūros priemonės, kiti reikmenys.
O kitose patalpose jau daiktai ir baldai, skirti priedangose besiglaudžiantiems gyventojams – spintelės, lovos.
Visą šį rezervą Šiaulių rajono savivaldybė laiko buvusios mokyklos patalpose. Tiesa, tai tik laikinas sprendimas – jei patalpos bus parduotos ir jų paskirtis keisis, šių būtiniausių priemonių nebus kur laikyti.
Patalpų trūkumas – ne vienintelė problema. Valstybės kontrolė teigia, kad savivaldybės nėra tinkamai pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms. Pagrindinė problema – nėra vieningos tvarkos, kurią turi numatyti Vyriausybė.
„Trūksta nacionalinio gyventojų evakuacijos plano. Nes savivaldybės net nežino, kuriam skaičiui gyventojų jos turėtų tas atsargas kaupti“, – komentuoja vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė.
Ekstremaliosios situacijos atveju pirmas tris dienas žmonės privalo savimi pasirūpinti patys. 4–6 dienomis žmonėmis turėtų pasirūpinti savivaldybės. O nuo 7 dienos, pagal planą, turėtų įsijungti valstybės rezervas.
Premjeras aplankė rezervo sandėlius
O štai valstybinio rezervo sandėlius patikrino ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Kur yra tie sandėliai ir kas konkrečiai juose laikoma – valstybinė paslaptis, visuomenei pamatyti negalima. Tačiau M. Sinkevičius sako, kad situaciją rimtai įvertins.
Premjeras patikrinti rezervo sandėlius užsimojo po Valstybės kontrolės audito, kuris parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų pristatyti atsargas žmonėms, todėl jos gali nepasiekti gavėjų arba būti atgabentos pavėluotai. Maža to, nėra aiškių apibrėžimų, ko ir kiek valstybė turi kaupti.
„Mes po mūsų atlikto audito pateikėme 16 rekomendacijų. Rekomendacijos susijusios, kaip žinote, su pačiu valstybės rezervo sudarymu, su jo kaupimu, su jo tvarkymu“, – teigia A. Purlienė.
Auditoriai taip pat teigė, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir nedecentralizavus, todėl, kilus pavojui, dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba tapti neprieinama. Institucijos sujudo ir bando įgyvendinti rekomendacijas. Pokyčius žada artimiausiu metu. Keičiasi ir maisto saugojimo sistema.
„Didelės reformos. Jau ir premjero paminėta, kad prieš tai mes kaupėm grūdus, druską, cukrų. Tai šiandien mes to nebekaupiame, maistas yra kaupiamas rezervavimo būdu. Tai kai mes jį iš gamintojų ir prekybininkų rezervuojam“, – sako planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rūpinasi civilinės saugos priemonėmis ir skelbia, kad po audito šiuo klausimu dėmesys taip pat telkiamas į rezervo užpildymą.
Valstybės kontrolė nurodė, kad iki rugsėjo pabaigos kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, o iki 2030 metų pabaigos – ją įgyvendinti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
