Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš Vilniaus katedros altorių amžiną meilę prisiekia Lietuvos Didžioji kunigaikštytė ir Lenkijos karalaitė Kotryna Jogailaitė ir Suomijos kunigaikštis Jonas III Vaza. Minint 500 metų Kotrynos Jogailaitės gimimo sukaktį Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia nusikelti į svarbiausią jos gyvenimo įvykį – vestuves. Istorinių kostiumų rekonstruktoriai pabandė atkurti, kaip tuoktuvių dieną puošėsi garsi pora, o tai nebuvo lengva.
„Mes neturime istorinių šaltinių, kurie mums pasakytų, kaip jie iš tiesų atrodė. Remiantis lyginamąja medžiaga, istoriniais šaltiniais, rašytiniais šaltiniais, šiek tiek ir vaizdine medžiaga galima bandyti atkurti valdovų drabužius“, – pasakoja istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė.
Ir nors mūsų akiai neįprasta per vestuves dabintis juodai, anuomet tai buvusi prabangos spalva.
„Nes tamsią spalvą išlaikyti tamsia buvo gana sunku, nes ji blunka su laiku. Ypač juodas aksomas buvo populiarus, auksiniai drabužiai buvo madingi, nemažai auksinių suknelių mes sutinkame Kotrynos Jogailaitės kraityje“, – sako E. Kukytė.
Kraityje – itin brangūs papuošalai
Tiesa, išlikę ne daiktai, o tik ilgas jų sąrašas, kuriame įspūdingas kiekis suknelių ir papuošalų.
„Juo remiantis negalima atkurti pilno drabužių vaizdo, bet mes žinome, kokį skonį turėjo Kotryna, kokį stilių rinkosi, kokio sukirpimo drabužius mėgo ir kokius papuošalus mėgo - tai buvo labai daug perlų jos kraityje“, – pasakoja rekonstruktorė.
Tekėjo Kotryna gan vėlai – sulaukusi net 36 metų. Tačiau toks delsimas buvo jos brolio Žygimanto Augusto politinis išskaičiavimas ir diplomatinis manevras – susivienijus su Švedija priešintis Maskvos grėsmei.
„Atsirado dinastinė politinė jungtis, abu krantus apjungti per tą valdymą ir tapome gana unikaliu regione dalyku“, – pasakoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas Kęstas Vasilevskis.
Kotrynos nuotakos kraitis pribloškia – jis buvęs prabangiausias 16 amžiaus Rytų ir Šiaurės Europoje. Auksu žėrinčios suknelės, nusagstytos deimantais ir perlais kainavo pasakiškas sumas, buvusios lyg nešiojamas seifas ir demonstravusios valdovų galybę ir turtinę padėtį.
Už 5 kapas galėjai nupirkti gerą žirgą arba pora jaučių, o nedidelis dvaras atsiėjo iki 300 kapų. Kotrynos kraityje suknelių kainos siekė nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių kapų. O patys brangiausi daiktai jos kraityje buvo jos papuošalai – kabučiai, segės, apykaklės, o brangiausias papuošalas – bramka – mūsų kraštui būdingas galvos papuošalas.
Atkurti drabužius – itin sudėtinga
Visa tai atkurti būtų ir sudėtinga, ir be galo brangu. O kai kurių medžiagų sudėtinga ir gauti:
„Šiais laikais audiniai sintetiniai, tai gryną šilką ar gryną šilko aksomą sudėtinga rasti.“
Prie šių kostiumų keli žmonės plušėjo gerą pusmetį, daug ką siuvo rankomis.
„Sunkiausia dirbti su šilko aksomu, nes jis labai slidi medžiaga, ji slysta, nesilaiko, net ir su smeigtukais susmeigus, ji išsitampo ir sunku susiūti“, – pasakoja E. Kukytė.
Šiuos eksponatus Kaune bus galima apžiūrėti iki kitų metų sausio.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
