Kuo labiau skiriasi parlamento narių atlyginimas ir vidutinis darbo užmokestis šalyje, tuo didesnis atotrūkis tarp parlamento ir eilinių žmonių
Šiuo metu „plikas“ Seimo nario atlyginimas „ant popieriaus“ yra 3511 eurų, o „į rankas“ – 2124 eurai. Vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis be individualiųjų įmonių Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį sudarė 1780,5 eurų „ant popieriaus“ ir tai būtų 1116,2 eurų „į rankas“.
Ketina stipriai didinti atlyginimus
Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti plačią valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, kurios rėmuose stipriai augs darbo užmokestis teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnybos įstaigų vadovams ir nuo kitos kadencijos – politikams: merams, ministrams, Seimo nariams.
Jeigu pakeitimams būtų pritarta, premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas augtų nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. „į rankas“, ministro – nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų „į rankas“, o jokių pareigų neinantiems Seimo nariams – nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų „į rankas“. Bet taip nutiktų tik po rinkimų, nes teisės aktai neleidžia parlamentarams nusistatyti atlyginimo sau.
Kiek anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė yra kalbėjusi, kad pigiai mokėdami gauname nupigintą valdžią, kas reiškia, kad į politiką neplūsta itin daug kompetentingų asmenų, tad paskui visa visuomenė kenčia dėl prastų reformų ar prasto valdymo.
Tačiau Regionų frakcijoje dirbanti parlamentarė A. Širinskienė pažymi, jog Lietuvos Seimo nario algą palyginus su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu išeina, jog toji alga ne tokia ir menka.
„Lyginant su kitomis Europos valstybėmis mūsų atlyginimai tikrai nėra patys blogiausi, jeigu mes juos vertintume pagal vidutinį atlyginimo dydį šalyje. Ir Švedija, ir Suomija laiko panašią proporciją tarp parlamento nario atlyginimo ir vidutinio šalies atlyginimo“, – sako A. Širinskienė.
Jos nuomone, Vyriausybės planas didinti darbo užmokestį politikams yra ne šio laikotarpio klausimas, nes Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pradėjus energetinį karą prieš Europą stipriai pašoko energijos išteklių kainos, todėl mūsų ekonomika gali imti buksuoti. „Žmonių pragyvenimo lygis krenta, atlyginimai tikrai nedidėjo žmonėms dvigubai kaip kad pagal reformą didėtų Seimo nariams, tai įvertinus visą situaciją tikrai yra ne metas galvoti apie save, ypač kai matome, kad tame pačiame įstatyme valstybės tarnautojų atlyginimai tikrai nekyla tokiais tempais“, – sako politikė.
Kiek anksčiau konservatorius Matas Maldeikis portale delfi.lt yra sakęs, kad nesupranta, kaip daugiau vaikų turintys Seimo nariai išgyvena iš dabartinio atlyginimo.
„Aš, tiesą pasakius, nežinau ir nelabai suprantu, kaip dalis mūsų Seimo narių tiesiog išgyvena. Jeigu tu gyveni Vilniuje su tokiu atlyginimu, kokį gaunu aš... Taip, aš turiu nekilnojamojo turto, esu išsiskyręs, man nereikia išlaikyti daug vaikų, turiu vieną vaiką, tai man lengviau. Bet jeigu yra šeima ir didesnė šeima, aš nežinau, kaip tie žmonės išgyvena. Iš tikrųjų, nuoširdžiai sakau tai“, – sakė politikas M. Maldeikis.
Kai kur parlamentarai gauna tryliktus atlyginimus
Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus apžvalga išties parodė, kad lyginant su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu Lietuvos Seimo narių alga panaši kaip kad Lenkijoje ar Švedijoje.
Lenkijoje parlamentarai uždirba 2690 eurų „ant popieriaus“, o Švedijoje – 6565 eurų „ant popieriaus“. Nors atlyginimą „į rankas“ lemia šalies mokesčių sistema, kuri kiekvienoje šalyje skirtinga, bet kai lyginama su tos pačios šalies vidurkiu, galima suprasti, ar parlamento nario atlyginimas labai išsiskiria iš šalies vidurkio, ar ne.
Tyrėjai pažymėjo, kad Latvijos Saeimos narių darbo užmokestis kasmet perskaičiuojamas automatiškai, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimą ir infliacijos rodiklius. Tačiau šios kadencijos Latvijos Saeima priėmė sprendimą „įšaldyti“ savo darbo užmokestį 2019 m. lygmenyje iki kadencijos pabaigos, tai yra iki 2022 m. pabaigos.
Maltoje parlamento nariai (išskyrus parlamento vadovybę) yra laikomi einančiais pareigas visuomeniniais pagrindais, o jų atlygis nevertinamas kaip darbo užmokestis, bet labiau kaip honoraras. Dėl šios priežasties Maltos parlamento nariai yra vieni mažiausiai uždirbančių tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Pažymėtina, kad Austrijos, Ispanijos ir Portugalijos parlamento nariams mokami vadinamieji „trylikti“ ir „keturiolikti“ atlyginimai, o Nyderlandų parlamento nariams – „tryliktas“ atlyginimas.
Šiuo atveju Seimo tyrėjai apžvelgė tik „plikas“ algas, nes taip lengviau palyginti, bet kiekvienoje šalyje dar gali būti visokių priedų.
Pavyzdžiui, Lietuvoje parlamentarai, kaip ir valstybės tarnautojai ar pareigūnai bei teisėjai, gauna priedą už stažą valstybinėje tarnyboje, jeigu tokį stažą apskritai turi. Už kiekvienus metus prisideda po 1 proc., bet bendrai priedo dydis negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos. Šį priedą naująja reforma norima panaikinti.
Lietuvoje kiekvienam Seimo nariui taip pat atsiskaitytinai skiriamos specialios išlaidos parlamentinei veiklai: per mėnesį kiekvienam parlamentarui numatyta po 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Per sausį, vasarį, kovą ši suma sudarė 3900 eurų. Seimo nariai šias lėšas labai dažnai leidžia automobilių eksploatacijai, bet už šiuos pinigus atsiskaito, o ką perka parlamentarai galima rasti viešai Seimo puslapyje.
