Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas reikalauja Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino atsistatydinimo.
"Reikalaujame, kad R. Šarkinas paliktų postą", - antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas.
Jo nuomone, laikas ieškoti naujo Lietuvos banko vadovo, žmogaus, galinčio prisiimti nors kruopelytę atsakomybės už situaciją šalies bankų rinkoje, turinčio idėjų ir noro tą situaciją keisti.
"Jeigu R. Šarkinas neatsistatydintų, Naujoji sąjunga pasirengusi organizuoti viešą protesto akciją prie Lietuvos banko ir reikalauti jo vadovo atsistatydinimo", - žadėjo A. Paulauskas.
Jo teigimu, paviešinti faktai apie Lietuvos banke atliktą auditą leidžia ne siūlyti, o reikalauti R. Šarkino atsistatydinimo.
"Toks įspūdis, kad Lietuvos banke laikrodžiai sustojo ties ekonominio pakilimo riba: atlyginimai - milžiniški, vien praėjusiais metais savo darbuotojams Lietuvos bankas išdavė būstui įsigyti paskolų už 17 mln. litų, atsakomybė - minimali arba jokios. Lietuvos bankas sukūrė savo karalystę, o šalies verslas dūsta dėl Skandinavijos bankų veiklos. Atėjo metas "karaliams" gyventi kukliau", - įsitikinęs Naujosios sąjungos lyderis A. Paulauskas.
Jo manymu, reikia skubiai keisti ne tik Lietuvos banko vadovą, bet ir Lietuvos banko įstatymą.
"Lietuvos banko veikla turi būti skaidresnė. Seimas turėtų pataisyti įstatymą - numatyti galimybę Lietuvos banke atlikti valstybinį auditą, nes iki šiol auditą kasmet atlieka paties banko pasirinkti nepriklausomi auditoriai", - mano A. Paulauskas.
Kaip pastebi politikas, Lietuvos ekonomika traukiasi, įmonės negali pasiskolinti, nes Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai stipriai sumažino ūkio kreditavimą.
Remdamasis nepriklausomais analitikais, A. Paulauskas sakė, kad bankai, siekdami bet kokia kaina išlaikyti nesenkantį bankų pelnų upelį, skolinimo eurais pagrindui - EURIBOR'ui per spalio - gegužės mėnesius mažėjant 71,4 proc., bankų skolinimo maržą padidino 1,7 karto.
"Dėl to skolinimo eurais kaina per minimą laikotarpį sumažėjo tik 35,6 proc. Be abejonės, kad skolinimo eurais pagrindo - EURIBOR'o mažėjimas pastaraisiais mėnesiais yra Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, nukreiptų euro zonos ir ES ekonomikų skatinimui, pasekmės. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl šalyje veikiantys bankai ignoravo ir nevykdė ECB pinigų ir skolinimo skatinimo bei ekonomikos gaivinimo politikos? Kokie galėjo (o gal ir turėjo) būti Lietuvos banko veiksmai tam, kad sutelktų ir nukreiptų šalies bankų veikimą ES (tarp jų ir Lietuvos) ekonomikos atsigavimo skatinimui? - svarstė A. Paulauskas.
