Kas laukia NATO aljanso ir kokias pasekmes tai gali turėti Lietuvai? Apie tai diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Trumpas grasina bausti šalis, kurios neparėmė JAV kare su Iranu
Gerbiamas Linai, taigi, Donaldas Trumpas dabar pasipiktino kai kuriomis NATO aljanso šalimis, kad jos neparėmė ir nepalaikė JAV veiksmų Irane. Kaip tai gali atsiliepti toms šalims, kurios, pasak Trumpo, neparėmė Amerikos?
L. Kojala: Įtampa yra didelė, bet Trumpas turbūt nėra iki galo tikslus sakydamas, kad Europos šalys visiškai nepadėjo. Jungtinių Valstijų galios projekcijai Europos kontinentas buvo ir tebėra labai svarbus – Europoje esančios Jungtinių Valstijų bazės Ramšteine, taip pat Prancūzijos karinė infrastruktūra,
Portugalijos ir kitų šalių pajėgumai amerikiečių yra naudojami beveik be ribojimų, su tam tikromis išimtimis ir tam tikrais sąjungininkų prašymais, kas turi būti padaryta prieš leidžiantis oro pajėgoms ir panašiems komponentams.
Šia prasme Europos šalys prisidėjo, kad ir galbūt tyliai, prie karinių veiksmų ir tam tikra prasme atliko savo, kaip sąjungininkų, funkciją, net jeigu politine prasme tam karui nepritarė.
Bet, be abejo, Trumpo retorikos tai nekeičia – jis yra labai aštrus ir, kiek teko kalbėtis su jo aplinkoje esančiais žmonėmis, tas pokalbis Vašingtone tikrai buvo labai sunkus. Jį galbūt sunku apibendrinti į kažkokią vieną konkrečią išvadą ar scenarijų, kas galėtų laukti, nes tikrai buvo daug aštrios ir įvairios kritikos iš Trumpo lūpų.
Matyt, jis dar kartą kels klausimą, ar negali prasidėti diskusija, kurią turėjome prieš kelis dešimtmečius, kai amerikiečiai su Bušu jaunesniuoju priešakyje skirstė Europą į 2 dalis: senąją ir naująją. Senoji Europa buvo ta Europa, kuri nepritarė karui Irake, kuri tarsi prieštaravo amerikiečiams ir kurios amerikiečiai galbūt nematė kaip sąjungininkės.
O kita Europos dalis su Lietuva ir kitomis naujomis NATO valstybėmis narėmis buvo tos, kurios tarsi galėjo prisidėti prie tų veiksmų kur kas labiau ir tokiu atveju gauti iš Jungtinių Amerikos Valstijų papildomų pajėgumų ar paramos politiniame lygmenyje.
Toks skirstymas nebūtų naujas, bet taip pat nebūtų labai džiugus, nes, aišku, dabartinio karo Ukrainoje kontekste reikalinga NATO vienybė, o ne chaosas.
Ar Lietuva gali pasinaudoti šia situacija?
O ar gali būti Lietuvai tai kaip ir galimybių langas, atsiverti naujos galimybės? Nes Lietuva, kaip ir sako ministras Kaunas, palaiko Ameriką, Amerika tai supranta, tai žino ir netgi Lietuva gali pasinaudoti ta situacija, kad gautume dar daugiau amerikiečių karių Lietuvoje.
L. Kojala: Lietuvos strateginis siekis yra mažiausiai išlaikyti tas pajėgas, kurios dabar yra Lietuvoje – apie tūkstantį amerikiečių karių, įskaitant ir karinę techniką. Tai yra jau pakankamai ilgą laiką čia vykstanti rotacinė misija.
Amerikiečiai akcentuoja, kad tai nėra nuolatinis dislokavimas, todėl jis iš esmės bet kada gali būti atšauktas, net jeigu artimiausiam laikotarpiui yra numatyti planai, kad ta rotacija tęsis.
Bet, aišku, jeigu būtų peržiūrėtas JAV pajėgų kontingentas Europoje – jų yra apie 80 tūkstančių, tuomet Lietuva norėtų, kad ta peržiūra nevyktų mūsų sąskaita ir jeigu iš kitų šalių pajėgos bus perkeliamos, be abejo, NATO rytinio sparno valstybės bus tos, kurios jas išskėstomis rankomis priims.
Aišku, neturime pamiršti dviejų dalykų.
Pirma, nepaisant to, kaip bus perskirstytos tos pajėgos, mums yra svarbu matyti bendrą Aljanso kontekstą, NATO vienybę. Tai, kad pajėgos pajuda kelis šimtus kilometrų į vieną ar kitą pusę, savaime nėra viską keičiantis veiksnys, jeigu dėl to braška NATO aljanso vienybė.
Plius, aišku, svarbu, kiek mes turime galimybių tas pajėgas realiai priimti Lietuvoje, ar turime tam parengtą infrastruktūrą, į ką Lietuva investuoja labai daug.
NATO pabaigos pradžia?
Ar gali būti taip, kad NATO eina link žlugimo ribos?
L. Kojala: Tokie aljansai nuolatos turi atsimušinėti į kritiką, kad jau tuoj tuoj subyrės. NATO, kaip kolektyvinės gynybos aljansas, yra turbūt vienas ilgiausiai gyvuojančių visoje žinomoje žmonijos politinėje istorijoje.
Tai rodo, kad jis turėjo prasmę net ir skirtingose epochose: Šaltojo karo metu, po Šaltojo karo, labiau susikoncentravus į pačios Europos saugumą ir vykdant operacijas Vidurio Rytuose.
Šia prasme kalbos apie NATO mirtį galbūt yra šiek tiek perdėtos, bet tai nekeičia aplinkybės, kad dabar įtampa tikrai yra pasiekusi labai aukštą tašką.
Trumpo aplinkoje, sakyčiau, platesnėje negu anksčiau, tikrai jaučiasi labai aštri kritika Aljanso atžvilgiu. Tam tikra prasme permetama atsakomybė už dalykus, kurių NATO nei darė, nei galbūt galėjo padaryti, paliekant nuošalyje tai, ką aš ir minėjau – kaip NATO valstybės, ne NATO kaip organizacija, o NATO valstybės prisidėjo prie amerikiečių veiksmų. Yra labai svarbu, kad ši situacija emociniame, politiniame lygmenyje kuo greičiau deeskaluotųsi, nes praktiniame lygmenyje NATO aljansas veikia labai efektyviai. Jeigu paliekame visą socialinių tinklų ir politinių pareiškimų lauką nuošalyje, taktiniame operaciniame lygmenyje viskas yra puiku, bet, be abejo, politika yra visa ko ašis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
