kojala

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Po nepavykusio perversmo Birželio 23 d. ir „Wagner“ pasitraukimo į Baltarusiją, kilo nemažai klausimų dėl Jevgenijaus Prigožino ateities bei dabartinių santykių su Putinu. Politologo, Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, Prigožinas bus priverstas imtis antro maišto organizavimo. Kitu atveju, jo gyvybei gresia pavojus. Dar visai neseniai „Wagner“ samdinių grupuotės finansuotojas J. Prigožinas buvo pagarsėjęs pareiškimais, kuriuos kitiems sakyti – draudžiama.

Pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip iki dantų ginkluoti „Wagner“ kovotojai be jokio pasipriešinimo užima Rusijos miestus Rostovą prie Dono ir Voronežą ir netrukus karinė kolona pradeda judėti link Maskvos, o iš ten bėga aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Vladimiro Putino, lėktuvai. „Tai buvo labai rimta situacija. Tai buvo ginkluotas maištas. Tokio dalyko Rusijoje, Maskvoje nebuvo nuo 1991 m. Kremliaus pučo“, – apie ginkluotą sukilimą atsiliepė politologas Alvydas Medalinskas.

Prisimindamas studijų laikus politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad didžiausias džiaugsmas ir motyvacija tobulėti buvo ir iki šiol yra universitete sutikti žmonės. Tiek su bendrakursiais, tiek su dėstytojais Linas iki šiol palaiko ryšį ir tikina, kad VU bendruomenė padėjo jam augti ne tik kaip savo srities specialistui, bet ir kaip asmenybei.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Rusijai paskelbus sąrašą JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala pranešė taip pat į jį patekęs, nors net neturi JAV pilietybės. „Rusijos URM paskelbė JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Jame – Joe Bidenas, Hillary Clinton, CŽA ir kitų įstaigų vadovai, taip pat – Linas Kojala. Jie turi daugiau žinių apie mano „amerikietišką pasą“ nei aš pats. Gal kur stalčiuje užkritęs...“ – „Facebook“ rašė L. Kojala.

Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.

Į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos bandančių patekti nelegalių migrantų srautai paskutiniu metu didėja. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad praėjusį šeštadienį į Lietuvą bandė patekti vienas didžiausių nuo rugpjūčio pradžios migrantų skaičius – 183. Be to, per spalį į Lietuvą bandė patekti dvigubai daugiau migrantų nei rugsėjį.

Įtakingiausiais visuomenininkais Lietuvos ekspertai laiko iš aktualijų žurnalistikso pasitraukusį Edmundą Jakilaitį, kunigą Ričardą Doveiką ir politologą Liną Kojalą, rodo pirmadienį delfi.lt paskelbti apklasos rezultatai. Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad pirmajame dvidešimtuke yra įsitvirtinę dvasininkai, kultūrininkai ir politologai.