Šiaip jau straipsnį rašiau apie Lietuvos užsienio politiką, ne JAV demoktratiją. Jūs norite pradėti plėtoti temą, kuriai reikėtų ilgo straipsnio, ne replikų komentaruose. Bet kai pradedama nuo tezės "Jūs nesažiningas" tai jau toliau diskutuoti kaip ir nebėra apie ką. Na, tokia Jūsų nuomonė. Negi dabar aš pradėsiu Jums įrodinėti, kad yra ne taip. Tą ir norėjau pasakyti, kad demokratijos kaina ta ir yra, kad už mano teisę laisvai reikšti savo minitis bei pažiūras, tiek "kalnietis", tiek Tamsta turite teisę ir privilegiją sakyti apie mane bet ką, nevaržydami savęs jokiais atsakomybės varžtais, o tuo pačiu patys išlikdami už saugios incognito širmos. Ir tai aš priimu kaip privilegiją sau taip pat, kadangi manau, kad net ir tokiomis aplinkybėmis sąlygos minties laisvei yra geresnės, negu buvo tada, kai veikė sovietinės cenzūra, o visą gyvenimo turinį kontroliavo KGB. Tiek tenorėjau pasayti apie "demokratijos kainą".

"Tokia demokratijos kaina." Bet gi Jūs nesąžiningas. Kodėl siūlote pačią brangiausią JAV demokratiją, žmonės neturi už ką susimokėti, gal yra pigesnės?

Jeigu autoriui destrukcija, kuri sąmoningai naikina konstrukciją,ir psichiškai programuoja valstybę neturėti tikslo ir prasmės yra nerimtas ir paprastas reikalas , tai politika irgi yra toks pat nerimtas ir paprastas reikalas. Jeigu nuimtumėte tiems politikos fantomams kaukes: kaklaraiščius," varlytes" ... pareigų pavadinimus ir parodytume tikrajį jų veidą - politikos nebebūtų. Argi vidaus ir užsienio politiką galima priimti rimtai? Ten tik kalba eina apie tikrą politiką, politikų suvokimas ir pasaulėžiūra juoką kelia.

Iš dalies Jūs teisus - poveikis, be abejo, tam tikru laipsniu išlieka. Tačiau kaip to išvengti? Įvesti cenzurą, kaip Smetonos laikais arba sovietmečiu? Ne išeitis. Tai kaina, kurią tenka mokėti už gyvenimą demokratijos sąlygomis. Redakcijos darbo sąlygų ir aplinkybių irgi nesupaprastinčiau. Rimtai žurnalistikai labai nelengva balansuoti tarp profesionalumo, populiarumo, pajamų generavimo ir t.t. Sąsaja abipusė: leidinių turinys formuoja auditoriją, auditorijos išprusimas - leidinių paklausą. Nėra tobulų leidinių, kaip ir tobulų autorių. Vieniems patiks vieni, kitiems - kiti. Kaip matote, net ir autoriai kelia dideles kontraversijas, tai ką jau kalbėti apie spaudos leidinius, kur autorių - šimtai. O leidniams reikia taikyti į "aukso vidurį", kad aprėptų kuo platesnį ratą, tada daugiau įplaukų, yra iš ko laikytis, samdytis geresnius žurnalistus ir t.t. Taigi, linkėčiau žiūrėti atlaidžiau į visokius rašinėjimus (įskaitant ir mano paties): kas žino, gal kai kurie kontraversiški dalykai redakcijai duoda pajamų :), o gal tai tik "skonio dalykas"? Bet kuriuo atveju, aš asmeniškai Balsą laikau vienu iš rimčiausių mūsų leidinių, duok Dieve, kad jis tik išsilaikytų tame atvirumo ir diskurso kokybės lygyje. Juk tie, kurie skaito horoskopus, niekada neskaitys V.Valiušaičio tekstų, o tie, kuriems patinka mano straipsniai, vargu ar nekantraus, neperskaitę ką apie juos šiandien parašė horoskopas. Bet Jūs pastebėjote, kiek kartų mano straipsniai buvo populiaresni už horoskupus? Per tuos trejus metus tokių straipsnių man pasisekė parašyti kokius du ar tris :)... Taigi, jeigu redakcija orientuotųsi vien tik į tokius autorius ir tokius skaitytojus - šiandien mes čia nediskutuotume, Balsas seniai būtų užsidaręs :). Jeigu dar neskaitėte, linkėčiau paskaityti Udo Ulfkotte knygą "Taip meluoja žurnalistai". Tai nereiškia, kad su tuo reikia susitaikyti, tačiau visada pravartu prisiminti Juozą Girnių: „Tikrovę visada sunku priimti, bet vargas tas, kad ir kova prieš tikrovę turi remtis jos respektavimu. Tik vieno nusistatymo priėjau: pripažinti rūpesčius, bet paneigti aimanas“. Pasikartosiu: tokia demokratijos kaina.

Ačiū. Bet.
Pažiūrėkite prie to slaptų autorių straipsnelio komentarus. Plius minus: kas skaitytjams? patiko nepatiko. Bet smegenynėse kažkas išlieka. Ir dezinformacija.

Kas kaltas? Atsakau: REDAKCIJA. Bent jau staripsnio autoriai neturėtų slėpti savo veido. Manau, kad balsas.lt Redaktoriui turėtų būti gėda išleisti į internetinį eterį straipsnį(ius), nepraėjusius elementariausio peržiūrėjimo ir atitikimo elementariausiems visuomenės informavimo standartams.

PS. Po SŪrskio-Mauzerio kauke slypi grupė autorių. Tai ne 2-jų peliukų išdaigos. Ta destrukcija nėra nekalta. Čia destruktyvaus antreprenerizmo (nors jis ir kūrybinis, be abejo) iškalbingas pavyzdys.

Mauzerio ir Surskio dialogus, tikriausiai, kartais pasižiūrite, tiesa? Ar priimate juos rimtai? Juk ten irgi kalba eina aplink tikrus faktus. O kodėl juoką kelia? Dėl faktų sugretinimo, suvokimo perspektyvų, personažų pasaulėžvalgos aukštumos. Ar čia būtų Surskis, ar Mauzeris, ar "Kalnietis" - jie visi mato pasaulį nuo tos pačios "aukštumos", visi tupi po kauke, nes jeigu parodytų tikrą veidą - juoko nebebūtų. Tai kodėl Jūs taip rimtai priimate kito fantomo - Castor&Pollux - išvedžiojimus? Juk ten irgi, jeigu kaukę nuo jų nuimtum, viskas atrodytų daug paprasčiau. Na ir kas, kad Krupavičius teikė įstatymo projektą (jeigu teikė, aš apie tai nežinau, galbūt)? Ar yra valstybė, kuri neturėtų kalėjimo? Bet ar Krupavičius kišo nekaltus žmones į tą kalėjimą? Aš bent apie tai duomenų neturiu. Kaltinti tuo Krupavičių butų tas pats, ką pareikšti pretenzijas šių laikų kuriam nors vidaus reikalų ministrui, kuris teikė kokį nors įstatymo projektą, susijusį su įkalinimo įstaigų reorganizacija ar pan. Vienas iš konteksto ištrauktas faktas turi vieną prasmę, o greta kito, tą kontakstą papildančio, jau turi kitos prasmės. To negalima užmiršti.

Būdingas supaksėjusim Valiušaičiui kriptoprorusiškas tekstelis. Kadangi ta pati mintis(apsiraminkite dėl Rusijos) kartojasi ir kituose staiga pasipylusiuose to paties personažo tekstuose, galima manyti apie priklausymą 5-jai kolonai? ar net įtakos agentams? Ne, iki įtakos agento Valiušaitis netraukia - per skystos kinkos...

Kad rinkėjai „nušlavė nuo valdžios olimpo valdančiuosius socialdemokratus su jų sąjungininkais“ — pasakyta per riebiai. Nei tie rinkėjai ką šlavė, nei jiems kas rūpėjo. 48% rinkimuose dalyvavusių, iš kurių 6% sugadino biuletenius, nepanašu į „pilietišką“ šlavimą. Be to, nėra jokių garantijų, jog p. Valinskas bei p. Zuokas visus keturis metus rems p. Kubilių, o tai reiškia, kad Socialdemokratų ir jų sąjungininkų sugrįžimas į valdžią yra visiškai realus.

Ir apie „šešėlinį“ kabinetą Konservatoriai nekalbėjo prieš rinkimus. Pateikė tik galimų pretendentų į ministrus sąrašą. Tiesa, p. Kubilius prieš gerą pusmetį minėjo, jog jų partija turi „šešėlinį“ kabinetą, kuris neva dirba užsikonspiravęs dabartinės vyriausybės sudėtyje, bet akivaizdų, jog Konservatorių partijos lyderis kalbėjo netiesą arba p. Kubiliaus supratimas apie „šešėlinį“ kabinetą yra dagiau negu keistas.

Kitą vertus, koks skirtumas kas bus tais ministrais?! Ministerijų aparatas liks tas pats. Čia tik Ona Juknevičienė gali sau leisti pašnekėti apie būtinybę išvalyti valstybės valdymo aparatą nuo senos komunistinė nomenklatūros bei jų palikuonių. „Valstybininkai“ jiems to daryti neleis.

Taikant į neseną temą. Todėl klausimas: KAS čia darosi?
-----
"Pollux: Omenyje turbūt turi 2007 metais išleistą jauno istoriko Modesto Kuodžio studiją „Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m.“ Joje yra įdomių dalykėlių. Pavyzdžiui, aiškiai parašyta, lietuviškos koncentracijos stovyklos atsirado kartu su šalies nepriklausomybe, t. y. lietuviai pirma įsisteigė konclagerius, ir tik tada buvo priimti į Tautų Sąjungą (pirmieji lietuviški konclageriai įkurti 1920 m. spalio 8 d. Steigiamojo Seimo posėdyje krikščionių demokratų lyderio Mykolo Krupavičiaus siūlymu, Lietuva į tautų Sąjungą priimta tik 1921 m. rugsėjo 22 d.). Taigi vokiškų konclagerių tėvas buvo Hitleris, rusiškų – Leninas su Stalinu, o lietuviškų – Mykolas KRUPAVIČIUS, Kazys GRINIUS (tuometinis ministras pirmininkas) ir Antanas Smetona. "
---------------------
Iš greta stovinčio balse.lt straipsnio:
"Sąjūdžio Lietuva – nevykęs smetonmečio atkūrimo projektas"
Autorius: Castor&Pollux

Nenoreciau rasyt dvejeto musu politikams didiesiems,bet isvada nelabai guodzianti,tai kad mes norejom pateikt savo "moralini veida" suprantama ir atleidziaqma,bet tai,kad mes metu begyje nesirupinom savo reikalais ,saugumu,pirmavimu,netgi normaliu gyvnimu,jau smerktina,mes visiskai apleidome visu rusiu svietima,tiek oradini,tiek ikimokyklini,tiek viduriniji,tiek aukstaji,mokslo reikalus nustumeme i pati pakrasti,apie kultura,bibliotekas,teatrus net ir nekalbesiu,sportinis ir fizinis lavinimas ismestas is valstybes gyvenimo,sveikatos apsauga nuo tarybiniu laiku patyre smugi didesni nei Ukraina patyre golodomoro laikais,socialinis aprupinimas merdeja,kariniai reikalai isskyrus musu dalini muziejini pasiusta poilsiaut i Afganistana ir Iraka,kitaip ju veiklos ten neivardinsi,mirsta ,ekonomika,kuria dar siek tiek gelbeja alaus ir zemes ukio produktu perdirbimo imones,irgi eina velniop,eksportas be zemes ukio perdirbimo imoniu produkcijos,irgi merdi ir tuoj bus palaidotas,nei AE,nei alternatyvios energetikos,vienu zodziu-pilnas nulis.Kas daryt irgi niekas nezino.Reikalingos naujos jegos,Adamku pagarbiasi isleist i pensija,pries tai jam atsistatydinus,Kirkilui suteikt nusipelniusio komunizmo restauratoriaus titula ir pasiust sunims seko piaut,Brazauska visai pasalint is visuomeninio gyvenimo ir neteikt jam galimybes nei media nei ktokiose ziniasklaidos srityse,gal tik paskirt kambari Valdovu Rumuose,Jursena su fanfaromis palydet i pensija ir uzdraust istatymiskai perzengt Seimo slenksti,Landsbergiui uz padarytas klaidas ispert uzpakali dilginemis,kai kuriuos gal ir susaudyt ar uzdaryt iki gyvos galvvos,maziausiai uzpiudyt vilkiniais sunimis,tai Januska,Lopata,Andriukaitis,Austrevicius,Prunskiene ,Klumbys.Prezidenturos darbuotojus isvaikyt apvoliojus purvuose.Ir gal tik tada,kai i valdzia ateis gimusieji ne anksciau nei 1999 metai ka nors bus galima pakeisti.