Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Na, panašūs straipsniai visada atsiranda kaip šaukštai po pietų.
Jeigu niekas valdžios neįspėja įš anksto, kodėl negerai daryt taip ar anaip, tai labai menkutė moralinė teisė belieka kritikuoti už tai, kad nepasisekė. O jeigu būtų labiau pasisekę ? Visai kitokius komentarus skaitytume.
Jeigu niekas valdžios neįspėja įš anksto, kodėl negerai daryt taip ar anaip, tai labai menkutė moralinė teisė belieka kritikuoti už tai, kad nepasisekė. O jeigu būtų labiau pasisekę ? Visai kitokius komentarus skaitytume.
Is visu rasanciuju Balso svetaineje Vidmantas Valiusaitis ramiai veda atviru veidu pokalbi su savo kritikais ir ji palaikanciais. Sveikinu ir dekoju.
Pavėlavote su kritika 5-mis valandomis. Matėte, prikabinau C&P Testamentą ne šiaip sau. Jame radau mintį, kurią taikau sau: "Bausmė kaip kokiam sizifui: imanentiškai vis rašyti ir rašyti, ir niekaip nebaigti... ".
Baigiu.
O dabar Jūs ateinantys, žymiai jaunesni, rašykit savaip.
Baigiu.
O dabar Jūs ateinantys, žymiai jaunesni, rašykit savaip.
Čia ką autoriaus blogas? Su kokiu ten inž. susirašinėjat, gal geriau jums susitikti ir pakalbėti asmeniškai?
Ir pabaigai humanitarų prieštaringai vertinamo ir jau išėjusio konclagerių istoriko Castor&Pollux (2005.XII.10–2006.XI.25) požiūris ir į DEMOKRATIJĄ šiame testamente (Šiaurės Atėnai): ji popierinė.
Išėjusio? Tai kad ne, balse.lt jis vėl atgimė.
--------------------
"TESTAMENTAS
Kai baigiasi sezonas pragare ir imi suvokti, kad vos tik pradėjai, o jau reikia išeiti, visas įdirbis nejučiom pavirsta žydinčia gyvenimo metafora. Pats tampi metafora, bijodamas tikro gyvenimo, lyg intelektualinės beprotybės nuotykio. Nes viskas yra kitaip nei mūsų svajonėse, ir mes galų gale esame kitokie nei užsidėję antikines kaukes.
O jeigu šis pragaras tęstųsi amžinai? Štai kur būtų tikroji bausmė. Bausmė kaip kokiam sizifui: imanentiškai vis rašyti ir rašyti, ir niekaip nebaigti. O dabar mes pasitraukiam kaip tikri herojai, kaip maurai, kurie savo darbą jau padarė ir todėl gali išeiti. Argi ateinantiems, kitiems jaunesniesiems, rašydamas testamentą, siūlyčiau: mokytis iš mūsų ar sekti pėdomis? Ne. Reikia daryti viską savaip. Nebijoti savojo „aš“. Nes laisvė – tai laisvė sakyti ir nemalonius dalykus. Tik palinkėčiau jiems, kaip koks senovės helenas, dviejų dalykų: karštai mylėti ir narsiai kautis. Ir to užtektų.
Žinoma, iki sielos gelmių įsižeidusius ir grasinančius teismais literatus, visokias valstybines kekšes, sėdinčias savo fondų kabinetuose ir galinčias daryti įtaką ne tik laikraščių, bet ir žmonių likimams, testamente įrašyčiau kaip pagrindinius paveldėtojus, tik, prisiminęs Enkolpijaus pavyzdį, visus savo turtus joms-jiems (nes valstybinė kekšė neturi lyties) palikčiau tik su ta sąlyga, jei mano kūną sukapotų į gabalus ir surytų susirinkusios minios akivaizdoje. Su kokia džiugia nuotaika jie pasmerkė pražūčiai mano dvasią, su tokia tesuryja ir mano kūną. Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti, jei apskritai turėjau kada nors ką nors pasakyti.
Ir labai keistai jautiesi, kai pasibaigia tokie literatūrinio gyvenimo įvykiai. Kartais atrodo, kad keičiasi pasaulis, kartais – kad reikia pailsėti, pasikeisti...
Arba labai skaudžiai suvoki, kad baigėsi jaunystė. Ir tai yra baisiausia. O dar baisiau suprasti: popierinė demokratija neišlaikė egzamino.
Castor&Pollux"
Išėjusio? Tai kad ne, balse.lt jis vėl atgimė.
--------------------
"TESTAMENTAS
Kai baigiasi sezonas pragare ir imi suvokti, kad vos tik pradėjai, o jau reikia išeiti, visas įdirbis nejučiom pavirsta žydinčia gyvenimo metafora. Pats tampi metafora, bijodamas tikro gyvenimo, lyg intelektualinės beprotybės nuotykio. Nes viskas yra kitaip nei mūsų svajonėse, ir mes galų gale esame kitokie nei užsidėję antikines kaukes.
O jeigu šis pragaras tęstųsi amžinai? Štai kur būtų tikroji bausmė. Bausmė kaip kokiam sizifui: imanentiškai vis rašyti ir rašyti, ir niekaip nebaigti. O dabar mes pasitraukiam kaip tikri herojai, kaip maurai, kurie savo darbą jau padarė ir todėl gali išeiti. Argi ateinantiems, kitiems jaunesniesiems, rašydamas testamentą, siūlyčiau: mokytis iš mūsų ar sekti pėdomis? Ne. Reikia daryti viską savaip. Nebijoti savojo „aš“. Nes laisvė – tai laisvė sakyti ir nemalonius dalykus. Tik palinkėčiau jiems, kaip koks senovės helenas, dviejų dalykų: karštai mylėti ir narsiai kautis. Ir to užtektų.
Žinoma, iki sielos gelmių įsižeidusius ir grasinančius teismais literatus, visokias valstybines kekšes, sėdinčias savo fondų kabinetuose ir galinčias daryti įtaką ne tik laikraščių, bet ir žmonių likimams, testamente įrašyčiau kaip pagrindinius paveldėtojus, tik, prisiminęs Enkolpijaus pavyzdį, visus savo turtus joms-jiems (nes valstybinė kekšė neturi lyties) palikčiau tik su ta sąlyga, jei mano kūną sukapotų į gabalus ir surytų susirinkusios minios akivaizdoje. Su kokia džiugia nuotaika jie pasmerkė pražūčiai mano dvasią, su tokia tesuryja ir mano kūną. Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti, jei apskritai turėjau kada nors ką nors pasakyti.
Ir labai keistai jautiesi, kai pasibaigia tokie literatūrinio gyvenimo įvykiai. Kartais atrodo, kad keičiasi pasaulis, kartais – kad reikia pailsėti, pasikeisti...
Arba labai skaudžiai suvoki, kad baigėsi jaunystė. Ir tai yra baisiausia. O dar baisiau suprasti: popierinė demokratija neišlaikė egzamino.
Castor&Pollux"
Labai savalaikės ir taiklios mintys. Šiuo klausimu diskusijų nėra ir nebus.Suklysti ,žinoma,galima ....bet pasilikti klaidoje nedovanotina.Gal tai žmogaus amžiaus problema????
Skaitau: "poveikis, be abejo, tam tikru laipsniu išlieka". Autorius, matyt, norėjo pasakyti "destruktyvus, nuodijantis ypač jaunąją kartą" poveikis. Norėčiau tuo tikėti.
Dėl cenzūros. Ar straipsnių recenzija yra cenzūra? Niekas nesiskundžia, kad mokslinius straipsnius recenzuoja atvirai ir net anonimiškai. O literatūrinių, žurnalistinių straipsnių nereikia recenzuoti? Iki šiol maniau, kad toks sunkus darbas yra daromas.
Autorius kartą kritikavo jį kritikuojančius. Kodėl patys nerašote? Bijote išeiti viešumon?
Manau, kad ne baimėje esmė. Daugelis, iš aš tame tarpe, kad parašyti straipsnį reikia ypatingo sugebėjimo. Kitaip Redakcijos sukritikuos, recenzentai nepraleis.
O gal aš klystu? Gal reikia rašyti pagal savo išmanymą ir siųsti Redakcijoms. Ir jos spausdins. Ir dar primokės? Arba. Arba aš pats turėsiu primokėti, jei norėsiu prakišti ką nors tokio, kas neatitinka Redakcijos (ir jos išlaikytojų) interesų?
Ar paaiškins kas nors, kaip čia buvo su tais iš Castor&Pollux ir jų "Krupavičiaus koncentracijos stovyklom"? Recenzvo juos koks istorikas ar jie nusipirko Redakcijoj plotą ir pavarė "savo nuomonę" (pasiremdami laisvo elgesio NUOMONE ir Visuomenės informavimo įstatymo)?
--------------
2008-11-14 21:57:17
"Iš dalies Jūs teisus - poveikis, be abejo, tam tikru laipsniu išlieka. Tačiau kaip to išvengti? Įvesti cenzurą, kaip Smetonos laikais arba sovietmečiu?"
Dėl cenzūros. Ar straipsnių recenzija yra cenzūra? Niekas nesiskundžia, kad mokslinius straipsnius recenzuoja atvirai ir net anonimiškai. O literatūrinių, žurnalistinių straipsnių nereikia recenzuoti? Iki šiol maniau, kad toks sunkus darbas yra daromas.
Autorius kartą kritikavo jį kritikuojančius. Kodėl patys nerašote? Bijote išeiti viešumon?
Manau, kad ne baimėje esmė. Daugelis, iš aš tame tarpe, kad parašyti straipsnį reikia ypatingo sugebėjimo. Kitaip Redakcijos sukritikuos, recenzentai nepraleis.
O gal aš klystu? Gal reikia rašyti pagal savo išmanymą ir siųsti Redakcijoms. Ir jos spausdins. Ir dar primokės? Arba. Arba aš pats turėsiu primokėti, jei norėsiu prakišti ką nors tokio, kas neatitinka Redakcijos (ir jos išlaikytojų) interesų?
Ar paaiškins kas nors, kaip čia buvo su tais iš Castor&Pollux ir jų "Krupavičiaus koncentracijos stovyklom"? Recenzvo juos koks istorikas ar jie nusipirko Redakcijoj plotą ir pavarė "savo nuomonę" (pasiremdami laisvo elgesio NUOMONE ir Visuomenės informavimo įstatymo)?
--------------
2008-11-14 21:57:17
"Iš dalies Jūs teisus - poveikis, be abejo, tam tikru laipsniu išlieka. Tačiau kaip to išvengti? Įvesti cenzurą, kaip Smetonos laikais arba sovietmečiu?"
Perskaičiau (2008-11-14 21:57:17). Trupučiuką dėl Jūsų "Rimtai žurnalistikai labai nelengva balansuoti tarp profesionalumo, populiarumo, pajamų generavimo ir t.t."
Atsiprašau, bet jaučiu, nors aprašyti nesugebu, kad demokratijos reiškinį ir jo vaidmenį propagandoje (spaudoje, ir galų gale Internete) ne viai pozityviai aiškinate. Labaiusiai man užkliuva Jūsų įterptas pvz Balso.lt PAJAMŲ generavimas. Kartą paklausiau Sauliaus Stomos: ar populiariausias internetinis Delfis užsidirba iš straipsnių ir begalės komentarų (t.y. iš masės internautų "sėdėjime" on-line Internete, mokant įvairius mokesčius už aptarnavimą)? Ne, atsakė. Iš REKLAMOS.
O lietuvos Rytas ir kt. iš ko išsilaiko? Iš skaitytojų nupirktų spaudinių kiekio? Mnau, kad neeeeeeee. Išgyvena ir prasimaitina iš REKLAMOS, įskaitant pačią destruktyviausią, o taip pat talpinant paslaptingai brangius užsakomuosius straipsnius kaip kažkieno PRIVAČIOS propagandos skleidimą.
Ar UAB "balasas.lt" taip pat? Taip, nes matome erzinančias automobilines užsklandas ir ... skaitome nuolatinius redakcijos prierašus*.
Todėl apie Lietuvos žurnalistikos PROFESIONALUMĄ esu blogiausios nuomonės. Nes profesionali žurnalistika paprasčiausiai neišgyventų. Ir tai Jūs pats patvirtinate: "Taigi, jeigu redakcija orientuotųsi vien tik į tokius autorius ir tokius skaitytojus - šiandien mes čia nediskutuotume, Balsas seniai būtų užsidaręs :). "
Ir todėl manau, kad visos žurnalistinės (Medijų) firmos firmelės visu pirma yra išlaikomos stambių milijardinių korporacijų, pvz balsas.lt-Omnitel; Lietuvos žinios p.Lubio sytuktūrų, Lietuvos rytas-valstybinikų klubų, LNK - G.Mockaus NG Baltic, uždarinėjamas "Laikas" - Uspaskijaus teisiamos už valstybės mulkinimą organizacijaos Ir
vykdo tų stambių koncernų privačią POLITIKĄ.
Visų antra - REKLAMA.
Valstybinių (Valstybės) redakcijų nebeliko. Lietuvos radijas ir televizija? Irgi iš reklamos. Paklausykite, net per radiją užmuša ausis: VAISTAI, vaistai. vaistai...Manote už dyką? Visuomenei jokių finansinių balansų nepateikia: už KIEK. Nes tai komercinė paslaptis, kuria įstatymais gina pati valstybė. Todėl vėl pakartosiu D. North'o įrodinėjimus: visi ĮSRATYMAI gina privačius, bet ne viešuosius interesus.
O kas demokratiją ir viešuosius? Yra toks mechanizmas Amerikoje, kurį giliai analizuoja prof Zoltan Acs ir kt. Todėl demokratija ir yra stipriausia Amerikoje. Kitur pasaulyje yra tik jos imitacija.
-------------------------------------------
*)Redakcija. El. p. [email protected], tel. 8 5 2031029. Reklama [email protected], tel. 8 5 2032512
© 2008 UAB "Balsas.lt
Atsiprašau, bet jaučiu, nors aprašyti nesugebu, kad demokratijos reiškinį ir jo vaidmenį propagandoje (spaudoje, ir galų gale Internete) ne viai pozityviai aiškinate. Labaiusiai man užkliuva Jūsų įterptas pvz Balso.lt PAJAMŲ generavimas. Kartą paklausiau Sauliaus Stomos: ar populiariausias internetinis Delfis užsidirba iš straipsnių ir begalės komentarų (t.y. iš masės internautų "sėdėjime" on-line Internete, mokant įvairius mokesčius už aptarnavimą)? Ne, atsakė. Iš REKLAMOS.
O lietuvos Rytas ir kt. iš ko išsilaiko? Iš skaitytojų nupirktų spaudinių kiekio? Mnau, kad neeeeeeee. Išgyvena ir prasimaitina iš REKLAMOS, įskaitant pačią destruktyviausią, o taip pat talpinant paslaptingai brangius užsakomuosius straipsnius kaip kažkieno PRIVAČIOS propagandos skleidimą.
Ar UAB "balasas.lt" taip pat? Taip, nes matome erzinančias automobilines užsklandas ir ... skaitome nuolatinius redakcijos prierašus*.
Todėl apie Lietuvos žurnalistikos PROFESIONALUMĄ esu blogiausios nuomonės. Nes profesionali žurnalistika paprasčiausiai neišgyventų. Ir tai Jūs pats patvirtinate: "Taigi, jeigu redakcija orientuotųsi vien tik į tokius autorius ir tokius skaitytojus - šiandien mes čia nediskutuotume, Balsas seniai būtų užsidaręs :). "
Ir todėl manau, kad visos žurnalistinės (Medijų) firmos firmelės visu pirma yra išlaikomos stambių milijardinių korporacijų, pvz balsas.lt-Omnitel; Lietuvos žinios p.Lubio sytuktūrų, Lietuvos rytas-valstybinikų klubų, LNK - G.Mockaus NG Baltic, uždarinėjamas "Laikas" - Uspaskijaus teisiamos už valstybės mulkinimą organizacijaos Ir
vykdo tų stambių koncernų privačią POLITIKĄ.
Visų antra - REKLAMA.
Valstybinių (Valstybės) redakcijų nebeliko. Lietuvos radijas ir televizija? Irgi iš reklamos. Paklausykite, net per radiją užmuša ausis: VAISTAI, vaistai. vaistai...Manote už dyką? Visuomenei jokių finansinių balansų nepateikia: už KIEK. Nes tai komercinė paslaptis, kuria įstatymais gina pati valstybė. Todėl vėl pakartosiu D. North'o įrodinėjimus: visi ĮSRATYMAI gina privačius, bet ne viešuosius interesus.
O kas demokratiją ir viešuosius? Yra toks mechanizmas Amerikoje, kurį giliai analizuoja prof Zoltan Acs ir kt. Todėl demokratija ir yra stipriausia Amerikoje. Kitur pasaulyje yra tik jos imitacija.
-------------------------------------------
*)Redakcija. El. p. [email protected], tel. 8 5 2031029. Reklama [email protected], tel. 8 5 2032512
© 2008 UAB "Balsas.lt
Gerb. V. V. aš turiu Jūsų atsiprašyti, kad leidau sau pajuokauti pagal Surskį ir Mauzerį. Aišku čia ne vieta. Sugebate demokratiškai vadovauti savo straipsnių skaitytojų komentarams.
Teisingas straipsnis. Autorius tikrai žvelgia į reikalo esmę.
Įpatingai geras pastebėjimas dėl užsienio reikalų ministro. Jam, o tai reiškia ir konservatoriams, nes konservatoriai jį siūlo skirti ministru, didžiausia vertybė yra politikos tęstinumas. Kokios politikos? O gi nesąmonių darymo užsienio politikoje ir sąstingio bei korupcijos šalies viduje. Kitais žodžiais tariant, valstybės degradavimo politikos tęstinumas, jiems didžiausia vertybė. Reikia tik įsiklausyti, ką kalba Ušackas. Jis aiškina, kad konservatorių vadovaujama vyriausybė pati turės paneigti MITĄ apie "valstybininkus". Tai reiškia, kad Ušackas įgarsina pasikeitusią konservatorių vadovybės poziciją dėl "valstybininkų" klano. Visi prisimename, kaip po parlamentinio VSD veiklos tyrimo konservatorių vadovybė, R. Juknevičienė, A. Ažubalis ir net pats A. Kubilius šaukė apie valstybės užvaldymą, reikalavo iš VSD tai įrodančių slaptų pažymų. Dabar gi viskas įtartinai nurimo. Ar jau mūsų valstybė neužvaldyta? Konservatorius iki kaulo smegenų P. Malakauskas nei nemano tų pažymų pateikti ir nieko viskas ramu. Kaip visa tai galima paaiškinti? O gi labai paprastai, konservatoriai su "valstybininkais" jau susitarė, net jų kandidatą Ušacką skiria vadovauti URM. Koks, galų gale, skirtumas, ar tai "valstybininkų" irštvai vadovaus Ušackas, ar Vaitiekūnas, ar kgėbistas Valionis. Visi jie priklauso tam pačiam klanui. Tik, kam tumet reikėjo apgaudinėti žmones, kalbant apie permainų būtinybę, apie moralę politiką? Gal ir naivus toks klausimas, apgaudinėti reikėjo tam, kad permainų išsiilgę žmonės, tie kurie dar nėra viskuo nusivylę arba priverstinai palikę savo tėvynę, balsuotų už dešiniuosius. Reziumuojant reiktų pasakyti, kad situacija Lietuvoje kur kas blogesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tapo aišku, kad faktiškai valstybinę valdžią uzurpavusiu antikonstituciniu klanuo neįmanoma atsikratyti rinkimų keliu. To klano atstovai įsitvirtinę absoliučiai visuose, net pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Belieka vienintelis konstitucinis kelias, įpareigojantis kiekvieną Lietuvos pilietį nepaklusti ir priešintis neteisėtai antikonstitucinei valdžiai.
Įpatingai geras pastebėjimas dėl užsienio reikalų ministro. Jam, o tai reiškia ir konservatoriams, nes konservatoriai jį siūlo skirti ministru, didžiausia vertybė yra politikos tęstinumas. Kokios politikos? O gi nesąmonių darymo užsienio politikoje ir sąstingio bei korupcijos šalies viduje. Kitais žodžiais tariant, valstybės degradavimo politikos tęstinumas, jiems didžiausia vertybė. Reikia tik įsiklausyti, ką kalba Ušackas. Jis aiškina, kad konservatorių vadovaujama vyriausybė pati turės paneigti MITĄ apie "valstybininkus". Tai reiškia, kad Ušackas įgarsina pasikeitusią konservatorių vadovybės poziciją dėl "valstybininkų" klano. Visi prisimename, kaip po parlamentinio VSD veiklos tyrimo konservatorių vadovybė, R. Juknevičienė, A. Ažubalis ir net pats A. Kubilius šaukė apie valstybės užvaldymą, reikalavo iš VSD tai įrodančių slaptų pažymų. Dabar gi viskas įtartinai nurimo. Ar jau mūsų valstybė neužvaldyta? Konservatorius iki kaulo smegenų P. Malakauskas nei nemano tų pažymų pateikti ir nieko viskas ramu. Kaip visa tai galima paaiškinti? O gi labai paprastai, konservatoriai su "valstybininkais" jau susitarė, net jų kandidatą Ušacką skiria vadovauti URM. Koks, galų gale, skirtumas, ar tai "valstybininkų" irštvai vadovaus Ušackas, ar Vaitiekūnas, ar kgėbistas Valionis. Visi jie priklauso tam pačiam klanui. Tik, kam tumet reikėjo apgaudinėti žmones, kalbant apie permainų būtinybę, apie moralę politiką? Gal ir naivus toks klausimas, apgaudinėti reikėjo tam, kad permainų išsiilgę žmonės, tie kurie dar nėra viskuo nusivylę arba priverstinai palikę savo tėvynę, balsuotų už dešiniuosius. Reziumuojant reiktų pasakyti, kad situacija Lietuvoje kur kas blogesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tapo aišku, kad faktiškai valstybinę valdžią uzurpavusiu antikonstituciniu klanuo neįmanoma atsikratyti rinkimų keliu. To klano atstovai įsitvirtinę absoliučiai visuose, net pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Belieka vienintelis konstitucinis kelias, įpareigojantis kiekvieną Lietuvos pilietį nepaklusti ir priešintis neteisėtai antikonstitucinei valdžiai.
Ar „politikos tęstinumas“ yra vertybė?