Apie tai laidoje diskutavo socialdemokratas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas ir konservatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ką amerikiečių kariai Lenkijoje reikš Lietuvai?
Kaip amerikiečių karių Lenkijoje padidėjimas iš esmės keistų Lietuvos saugumo architektūrą? Mes kalbame turbūt dar nežinodami, ar tai papildomi kariai, ar rotacijos principas. Jeigu įsivaizduotume, kad bus 5 tūkst. papildomų karių Lenkijoje, kaip tai keistų visą saugumo architektūrą Rytų flange?
L. Kasčiūnas: Pirmiausia, yra labai svarbios detalės. Kol kas mes jų nežinome. Deja, matyt, yra taip, kad Trumpas tai paskelbė socialiniuose tinkluose, o dabar visas generalitetas, visas štabas, planuotojai galvos, kaip įgyvendinti. Deja, yra tokia realybė, tai yra šiandieninė Amerika. Todėl dar turime palaukti tikrų sprendimų ir kaip tai atrodys realybėje.
Efektas, be jokios abejonės, amerikiečių buvimo Europoje yra kritiškai svarbus. Tai yra didžiulė atgrasymo jėga. Esu pasakojęs vieną atsitikimą, kai vieno vokiečių generolo mes, politikai, buvome paklausę prieš kokius trejus metus, kokia Europoje esanti kariuomenė yra stipriausia. Jis nepasimetė ir sakė, kad amerikiečiai.
Mes klausiame: „Suprantame, kad amerikiečiai, bet amerikiečiai ne Europoje, jie gi už balos.“ Jo atsakymas buvo: „Ne, amerikiečiai, esantys Europoje, yra stipriausia karinė jėga.“ Matyt, dabar būtų ukrainiečiai, bet tuo metu atsakymas buvo būtent toks. Tiek apie Amerikos svarbą.
Žinoma, viskas yra dar giliau. Atgrasymas yra viena, gynyba – kita. Daug svarbiau nei atskiros brigados. Kaip atgrasymo efektas tai yra labai didelis dalykas, bet gynybiškai daug svarbiau, kad amerikiečiai lieka čia, Europoje, su savo strateginiais „įgalintojais“.
Kylio institutas yra įvardijęs 10 pozicijų, be kurių Europa negalėtų gintis. Tai yra, pavyzdžiui, žvalgybos pajėgumas, kuris yra kelis kartus stipresnis amerikiečių nei europiečių. Tik vokiečiai dabar pradėjo investuoti. Antibalistinių oro gynybos sistemų skaičiai yra nepalyginami. Precizinio tolimojo smūgio galimybės, kurias amerikiečiai turi, o europiečiai neturi, ir dar daug kitų pozicijų, kurių Europa neturi.
Tai mano atsakymas – šitie strateginiai „įgalintojai“ yra esmė. Jeigu jie atsitraukia iš Europos, tai jau yra bėda. Kol kas kalbų apie atsitraukimą nėra. Tai yra esminė, pagrindinė, geriausia žinutė. Tos pajėgos, kurios dabar turbūt traukiasi link Rytų flango, irgi yra labai stiprus atgrasymo faktorius.
Amerikiečiai kartu sako: konvenciniai reguliarios kariuomenės pajėgumai pirmiausia turi būti Europos gynybos planuose, europiečiai turi užpildyti gynybos planus savo pajėgumais, o jie tik su strateginiais „įgalintojais‘9 ir su tam tikromis papildomomis pajėgomis rems Europą.
Tokia dabar yra amerikiečių koncepcija. Aš manau, kad žinia yra labai svarbi. Kaip ji praktiškai realizuosis ir kaip ji tiesiogiai paveiks Lietuvą, dar yra atviras klausimas.
Kaip Lietuvai atkreipti Trumpo dėmesį?
Atrodytų, kad Donaldas Trumas šį pirminį savo sprendimą ir pareiškimą socialiniuose tinkluose pagrindė asmeniniu santykiu su Karoliu Nawrockiu. Iš karto kyla klausimas, ką Lietuvai reikėtų daryti, kad atkreiptume pozityvų Donaldo Trumpo dėmesį, jei kalbėtume apie sandorius ir kažkokį siūlymą Amerikai?
R. Motuzas: Lietuva, turbūt galima sakyti, iš tiesų yra svarbi strateginė partnerė. Mes iš tikrųjų turbūt savo politiką grindžiame gerais santykiais. Paimkime kad ir pastaruosius įvykius. Lietuva buvo viena iš tų, kuri pareiškė savo dalyvavimą sąsiauryje, užtikrinant jo veiklą. Buvo parašyti laiškai ir prezidentui Trumpui, mūsų prezidentas juos išsiuntė.
Taip pat karo departamentui – krašto apsaugos ministras išsiuntė. Kiek žinau, tai tikrai buvo priimta kaip didelis ženklas, kad mes sutinkame dalyvauti toje operacijoje. Žinoma, girdėjome viešojoje erdvėje daug visokių pasvarstymų – gal nereikėjo, negerai karo sąlygomis.
Turbūt karo sąlygomis ir nebūtų, būtų taikos sąlygomis. Kita vertus, mes pareiškėme savo pritarimą, savo gerą valią ir tikrai parodėme, pasiuntėme Jungtinėms Amerikos Valstijoms labai stiprų signalą. Iš tiesų pastaruoju metu mes turime nemažai delegacijų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. <...>
Mes žinome, kad tuose pokalbiuose Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvą priskiria prie tų valstybių, kurios daug dėmesio skiria savo saugumui. Mes žinome, kad buvo ir trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų raštas Valstybės departamentui ir Karo departamentui dėl Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimo.
Aš manau, kad iš tikrųjų mes turime būti santūrūs. Mes turime kalbėti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, parodyti, kad jų buvimas čia yra svarbus. Taip pat svarbi yra Ukrainos gynyba ir parama jai. Žinoma, visas Rytų flangas ir pafrontės valstybės yra svarbu.
Žinoma, Vance‘as po žinios apie karių siuntimą į Lenkiją paminėjo, kad Europa taip pat turi tvirtai stovėti ant savo kojų. Tai yra gili mintis. Iš tiesų turi stovėti. Europa irgi šiek tiek juda. Mūsų komisaras Andrius Kubilius dėl Ukrainos ir kitų dalykų siūlo steigti Europos gynybos sąjungą. Žinoma, tai yra tik iniciatyva, idėja, ji dar nėra išdiskutuota, bet Europa ta linkme juda.
Galėjome girdėti apie uždarą frakcijos posėdį su ponu Kęstučiu Budriu ir šis klausimas, apie tranzitus, buvo keliamas. Tarsi pripažįstama, kad buvo kažkoks paklausimas arba draugiškas paspaudimas. Dabar girdime, kad Jungtinės Valstijos bando kažkiek paveikti ukrainiečius, jog ukrainiečiai veiktų Europos Sąjungą. Ar jūs nematote, kad čia ir buvo tas svarbus sandoris? Gandai, kad Lenkija pradėjo siūlyti kažką panašaus Jungtinėms Valstijoms, jog galbūt per Lenkijos uostus būtų galima tai daryti, yra tas elementas, kuris leistų mums užsitikrinti didesnį amerikiečių pajėgų buvimą Lietuvoje?
L. Kasčiūnas: Pirmiausia turbūt reikia aiškiai pasakyti, kad beveik dar daugiau nei metus niekas negali keistis dėl sankcijų, kadangi mes turime europines sankcijas, kurios bus peržiūrėtos kitų metų vasarį, o galios dar iki kitų metų vasaros. Dabar kažkokios iniciatyvos, pokalbiai yra labai apriboti to „status quo“, kuris yra dėl Europos Sąjungos sprendimo.
Tai yra ekonominis interesas. Vėlgi aš nematau sąsajų. Pakalbėjimai, paklausimai yra viena, bet kad ateitų ir pasakytų, jog dabar arba trąšų tranzitas, arba amerikiečių karinių pajėgų buvimas Lietuvoje, tokios sąsajos nėra. Žinoma, čia daugiau galėtų pakomentuoti mūsų valdžios atstovai, bet aš esu tikras, kad tokios sąsajos nėra.
Mums reikia labai aiškiai suprasti, kad yra ir kitų sričių, kuriose mes galime ryškinti savo vietą didžiojoje Amerikos strategijoje. Baziniai dalykai tikrai yra geri. Finansavimas virš 5 proc. Vašingtone užfiksuotas labai aiškiai. Priimančiosios šalies įsipareigojimai amerikiečių karių buvimui – čia tiek nuo mūsų laikų pradėta. Tiek užbaigta infrastruktūra, tiek kaštų dalijimasis yra irgi labai tinkamai vertinami.
Mūsų įsigijimai iš amerikiečių gynybos pramonės irgi yra aukšto lygio. Yra viena sritis, į kurią mes galime kabintis. Ji tokia politinė. Lietuva yra vienintelė iš Europos Sąjungos šalių, kuri neratifikavo laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Sąjungos ir komunistinės Kubos.
Turint omenyje Marco Rubio ir laisvųjų kubiečių, kurie pabėgo nuo Castro režimo į Floridą, įtaką Respublikonų partijai ir pačiam Trumpui, čia yra vieta, kur mes tikrai galime turėti argumentų ir sužaisti savo žaidimą labai protingai ir išmintingai. Aš tikiuosi, kad tas bus daroma arba yra daroma.
Manau, kad bazine prasme mes tikrai gerai atrodome už Atlanto, jų strategijose. Problema galbūt yra kita – gal nėra vienos konkrečios srities, kurioje mes turėtume kažkokį išskirtinumą, kaip, pavyzdžiui, Suomija. Ji savo laivų statyklas pasiūlė Amerikai, kad jie galėtų gamintis, statyti savo ledlaužius Arkties navigavimui. Yra dar kur diplomatijai pasistengti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
