Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas, Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus, Europos Parlamento narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga ir Europos Parlamento narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius.
Ar vartojimas mažėja?
Ar matome, kad vartojimas mažėja? Ar matome, kad pinigai išvažiuoja į Lenkiją, Latviją, kur pigesnis kuras ir kiek palankesni mokesčiai?
A. Bartkus: Žinoma, kad mažėja. Jeigu paimame faktinius duomenis, tai, pavyzdžiui, vasario mėnesį dyzelino pardavimai buvo 7,3 proc. didesni nei praėjusiais metais. Tai neturėtų stebinti, nes nors santykinė dyzelinių transporto priemonių dalis yra šiek tiek susitraukusi, absoliučiu skaičiumi jų yra daugiau.
Mes turime augančią ekonomiką, metų pradžioje tikrai augo gyventojų perkamoji galia, turime didesnį dyzelinių transporto priemonių skaičių, todėl natūralu, kad pardavimai buvo didesni. Tačiau kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų kovu, dyzelino pardavimai smuko 2,6 proc., balandį – 6 proc., gegužę – 10 proc., birželį – 4 proc., liepą – 9,3 proc., o rugpjūtį – 6,3 proc.
Įvyko visiškai normalus dalykas. Kai ekonomistai sako, kad degalų paklausa yra neelastinga, jie neturi omenyje, kad ji visiškai neelastinga. Tai reiškia, kad elastingumas nėra didelis, bet kai kaina peržengia tam tikrą psichologiškai priimtiną ribą, paklausa tampa netgi labai elastinga.
Aš suskaičiavau, kokia situacija su akcizais, palyginęs šių metų kovo–rugpjūčio mėnesius su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Įvertinau akcizą ir PVM dalį, nesusijusią su komerciniu transportu, bei realiąsias pajamas, kaip ekonomistai ir turėtų vertinti – ne nominalius skaičius, apie kuriuos nuolat kalba Finansų ministerija, o perkamąją galią. Šiais metais turime 4,9 proc. minusą.
Kodėl reikia mažinti akcizą?
Reikėtų mažinti akcizą? Jūs mažintumėte akcizą dyzelinui ar ne?
E. Gentvilas: Labai atsargiai, nes atsiveria kitos skylės. Aš sutinku su Algirdo argumentais ir, beje, labai įdomių parametrų jis pateikė dėl degalų suvartojimo mažėjimo. Aš to nežinojau. Vis dėlto būčiau atsargus, bet svarbiausia – kokius tikslus mes keliame. Turime suprasti, kad pasaulinių rinkų tendencijų nepakeisime. Atpiginti visko be nuostolių kitame gale nepavyks.
Klausimas, ar keliame sau tikslą, kad įvyktų kokybiniai pokyčiai, ne tik kiekybiniai, žmogaus kišenės išlaidų prasme, kad jis mažiau išleistų. Tai irgi labai svarbu, bet ar įvyks kokybiniai pokyčiai? Žmonių persėdimas į viešąjį transportą vyksta vangiai. Nuo pavasario tai bandyta skatinti.
Raginimas atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie elektra varomų transporto priemonių – šis procesas nevyksta. Raginimas apskritai atsisakyti dyzelino, kalbant ne apie žemės ūkį, o apie privatų transportą, taip pat neveikia. Jau seniai buvo pasakyta, kad dyzelinas bus labiau apmokestintas. Žmonės nepersėdo nei į benzinu varomus automobilius, nei į elektromobilius. Taigi jokių paskatų neatsiranda.
Kodėl reikėtų tą akcizą mažinti?
A. Bartkus: Kodėl gi? Faktas kaip blynas. Kovo–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, dyzelino pardavimai smuko 6,5 proc. Ir jau dabar turime realiųjų pajamų minusą. Dabar žiūrėkite, sumažinkime akcizą. Padaryti tokios kainos kaip Lenkijoje neišeina dėl labai paprastos priežasties. Lenkai ne tik sumažino akcizą, bet ir padarė vieną dalyką, kuriam Lietuva niekada nesiryš, ir aš pats nesiryžčiau – pritaikė lengvatinį PVM.
Pagal Europos Sąjungos taisykles lengvatinio PVM degalams taikyti negalima. Manau, kad Lenkija tiesiog piktnaudžiauja savo dydžiu. Jie paprasčiausiai taip padarė, ir viskas. O Lietuva už tai garantuotai sulauktų bylos. Mes galime sumažinti akcizą iki 330 eurų. Tai minimalus dyzelinui taikomas akcizas. Aš tai padaryčiau šiandien pat.
Dyzelinas tada kainuotų ne 2,30 euro, o maždaug 2,02–2,03 euro. Tai maksimumas, ką galime padaryti – sušvelninti namų ūkiams tenkančią naštą. Komercinio transporto taip nesusigrąžinsime. Kai kalbu apie akcizų harmonizavimą su Lenkija, turiu omenyje laiką, kai lenkai atkurs įprastą PVM ir akcizą. Tada turėtume vadovautis tokia logika: akcizą didinti visada, kai jį didina lenkai, bet tiek, kad galutinė degalų kaina pas mus būtų vienu ar dviem centais mažesnė.
Norite pasakyti, kad prieš tokį lenkų žaidimą akcizais laimėti neįmanoma? Susigrąžinti vilkikų iš ten nepavyks?
A. Bartkus: Dabar, šiuo metu, ne. O ateityje, žinoma, kad įmanoma. Jeigu pas mus dyzelinas kainuos vienu ar dviem centais pigiau, visi tie vilkikai sugrįš iš Lenkijos pas mus. Praėjusiais metais, dar iki karo, kai kainų lygiai buvo įprasti, esu skaičiavęs galimybę susigrąžinti sunkųjį transportą, taikant 440 eurų akcizą.
Net susigrąžinus sunkųjį transportą, nominalios pajamos į biudžetą iš PVM ir akcizo būtų šiek tiek mažesnės negu esant aukštam akcizui. Bet atsirastų vienas labai didelis privalumas – namų ūkiai dyzelinui išleistų mažiau. Mažesnės namų ūkių išlaidos dyzelinui reiškia didesnes išlaidas kitoms reikmėms ir apskritai mažesnę jiems tenkančią finansinę naštą.
Kodėl autobusų ir traukinių bilietų lengvatos yra blogai? Todėl, kad jos reiškia išlaidas iš biudžeto – reikės jas kompensuoti. Tai nėra nemokama, tai irgi biudžeto praradimai. Be to, tokia priemonė taikoma tik tam tikrai vartotojų kategorijai, o ne visiems. Iš esmės tai reikėtų vertinti kaip paramą autobusų parkams, atskiroms įmonėms, tam tikriems ekonomikos veikėjams, o ne visiems žmonėms.
Pas mus taip susiklostė, kad mūsų automobilių parkas atspindi Vokietijos automobilių parką, koks jis buvo prieš 10–15 metų. Tuo metu ten buvo labai daug „Euro 5“ ir „Euro 6b“ standartų dyzelinių automobilių. Dabartinė mūsų situacija yra to, kas kažkada buvo Vokietijoje, atspindys. Taip tęsis dar kurį laiką, kol po 15 metų naujai įsigyjamų automobilių struktūroje turėsime apie 20 proc. elektromobilių, kaip dabar yra Vokietijoje.
Turime susitaikyti su tuo, kad mūsų gyventojai dėl racionalių ir iracionalių priežasčių yra labai stipriai priklausomi nuo dyzelino. Jeigu valdžia deklaruoja paramą žmogui ir rūpinimąsi silpniausiais, būtų laikas tai pademonstruoti darbais, o ne žodžiais. Parama reikalinga visiems, kuriems jos dabar reikia.
Ką darys valdžia?
Ką siūlysite koalicijai daryti su kuro kainomis?
V. Sinkevičius: Demokratų siūlymas iš esmės nesikeičia. Jeigu iš tiesų norime matyti mažėjančias kuro kainas, vienintelė efektyvi priemonė yra akcizo mažinimas. Akcizo sumažinimas 10 centų reikštų maždaug 12 euro centų mažesnę kainą degalinėje, įskaičiavus PVM. Tai būtų realus kainos sumažėjimas. Visos kitos siūlomos papildomos priemonės irgi yra neblogos, tačiau jos nepasieks visų vartotojų ir kainų nesumažins.
Ką valdžia jums sako? Ką premjeras sako, kai tai siūlote? Suprantu, kad jau esate šį pasiūlymą aptarę.
V. Sinkevičius: Šiuo metu tai yra diskusijų objektas. Kažkokių kitų siūlymų, kurie realiai padėtų gyventojams ir sumažintų kainą, kol kas neišgirdau nei iš premjero, nei iš finansų ministro. Kaip pavyzdį galime paimti viešojo transporto kainos sumažinimą 50 proc. Viskas gerai, bet puikiai suprantame mūsų situaciją, ypač regionuose, kur žmonėms reikia važiuoti į darbą šiandien, rytoj, galbūt po 20–30 kilometrų į vieną pusę, o autobuso ten tiesiog nėra.
Tokiu atveju jie šia pagalba net negalės pasinaudoti. Kitas dalykas – kainų stebėsena. Ji yra reikalinga tam, kad, jeigu priimame sprendimą mažinti akcizą, užtikrintume, jog tas sumažinimas nenusėstų pirmiausia degalinių kišenėse, o tikrai pasiektų žmones. Tam ir reikalinga išsami kainų stebėsena.
Trečias dalykas, kurį taip pat siūlo demokratai, tai kompensuoti žmonėms kelionės į darbą išlaidas ir užtikrinti, kad ši kompensacija būtų neapmokestinama. Tai irgi gera priemonė, tam tikras dialogas ir susitarimas su darbdaviais, tačiau kuro kainos ji nesumažina. Jeigu vis dėlto norime mažinti kuro kainą, vienintelė priemonė, kurią bent jau šiandien matau, yra akcizo sumažinimas.
Ką jūs galvojate? Ar pritarsite demokratams, kad akcizą reikia mažinti? Ar jų siūlomas metodas jums atrodo logiškas?
A. Veryga: Ne tik pritarsime, bet ir siūlome daugiau priemonių. Dabar kalbame apie dideles kuro kainas, tačiau dar derėdamiesi dėl koalicinės sutarties kalbėjome apie kitus metus, kai bus įskaičiuojama CO₂ dedamoji. Tai vėl bus susiję su kuro kainų augimu kitais metais. Šiuos dalykus reikėtų peržiūrėti.
Dar vienas dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti, tai Lenkijoje dabar taikomi įvairūs mechanizmai gamintojams ir didmenininkams, kurie iš susidariusios situacijos gauna papildomas pajamas. Kaip kažkada atsitiko su bankais, taip dabar atsitinka su kai kuriais gamintojais ir didmenininkais. Reikėtų, kad čia taip pat atsirastų tam tikras socialinio teisingumo elementas. Suprasdami, kad visiems sudėtinga, turime kažkaip tą sudėtingumą pasidalyti tolygiau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
