Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
Įvardijo siūlymus
Lietuvos bankas siūlo užkirsti kelią sukčiams. Ką konkrečiai ketinama daryti?
Siūlymų yra nemažai – iš viso teikiame apie 20 Mokėjimų įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Apibendrinant, siekiame suteikti finansų rinkos dalyviams daugiau priemonių ir įgaliojimų, kad sukčiavimo veikla būtų efektyviau užkardoma.
Taip pat siūlome stiprinti sukčiavimo prevenciją ir užtikrinti, kad dėl sukčiavimo patiriami nuostoliai būtų tolygiau paskirstomi tarp finansų įstaigos ir vartotojo.
Kalbant konkrečiai, viena iš priemonių – sudaryti galimybę mokėjimo paslaugų teikėjui nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jeigu nustatoma, kad gavėjas yra sukčius.
Kaip tai būtų nustatoma ir kada būtų nurašomos lėšos?
Siūlome įpareigoti finansų rinkos dalyvius investuoti į technologines priemones ir sprendimus, kurie leistų efektyviau identifikuoti sukčiavimo atvejus. Šiuo metu vieni rinkos dalyviai į prevenciją investuoja daugiau, kiti – mažiau. Norime, kad gerosios praktikos taptų visos rinkos standartu.
Nurašyti lėšas iš sukčiaus šiandien pagal galiojantį reglamentavimą faktiškai neįmanoma. Tačiau jei tokia galimybė atsirastų, susigrąžintos lėšos galėtų būti skirtos nukentėjusiam asmeniui kompensuoti.
Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas mato aiškius sukčiavimo požymius, jis galėtų – ir net privalėtų – stabdyti mokėjimą. Priešingu atveju, jei operacija būtų įvykdyta nepaisant akivaizdžių rizikos ženklų, tektų kompensuoti nuostolius.
Šiuo metu itin paplitęs investicinis sukčiavimas, kai žadama greita finansinė grąža, taip pat romantinis sukčiavimas, kai žmonės apgaunami emociniu pagrindu. Dažnai klientas būna pasiryžęs atlikti mokėjimą bet kokia kaina. Net jei bankas įtaria sukčiavimą, šiandien jis privalo vykdyti operaciją, jei klientas aiškiai patvirtina savo valią. Siūlome suteikti teisę tokius mokėjimus stabdyti.
Sukčiavimų skaičius sparčiai auga
Ar bankai su tuo sutinka?
Tai nėra klausimas apie sutikimą ar nesutikimą. Valstybės reguliavimas negali priklausyti vien nuo to, ar rinkos dalyviams tai patogu. Siekiame pusiausvyros tarp finansinių paslaugų teikėjų ir vartotojų interesų.
Technologinė pažanga ir momentiniai mokėjimai – Lietuvoje jie plačiai taikomi – turi ir privalumų, ir rizikų. Lėšos pervedamos per kelias sekundes, todėl sukčiavimo atveju jos taip pat gali labai greitai „dingti“.
Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų. Per šešerius metus jų skaičius išaugo 12 kartų. 2024 m. sukčiavimo mastas siekė apie 60 mln. eurų, kai prieš metus – apie 35 mln. eurų.
Finansų institucijos 2024 m. užkirto kelią maždaug 15 mln. eurų vertės sukčiavimui, 2025 m. – jau apie 40 mln. eurų. Tačiau vis tiek patirta apie 20 mln. eurų nuostolių. Ir tai tik tie atvejai, apie kuriuos žinoma.
Jei būtų keičiama autentifikavimo tvarka, kaip būtų nustatoma, kad mokėjimą inicijavo ne pats klientas?
Kliento valia, autorizuojant mokėjimą, išlieka esminė. Tačiau siūlymai gimė iš praktikos – iš ginčų tarp finansų įstaigų ir klientų. Jeigu klientas teigia, kad mokėjimas buvo sukčiavimo rezultatas ir jo nepatvirtina, finansų įstaiga turėtų du pasirinkimus: kompensuoti nuostolius arba įrodyti, kad klientas veikė itin aplaidžiai ar neatsargiai ir pats sudarė sąlygas sukčiavimui.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame video.
