„Finansų įstaigos nuolat stiprina gynybos linijas, tačiau sukčiavimo mastui augant dabartinio reguliavimo nebepakanka. Siūlomais pakeitimais finansų rinkos dalyviams bus suteikta naujų galimybių ir priemonių kovojant su sukčiais. Tikimės, kad tai leis reikšmingai sumažinti gyventojų ir verslo dėl sukčiavimo patiriamus nuostolius“, – sako premjerė Inga Ruginienė.
Lietuvos bankas parengė daugiau kaip 20 reikšmingų Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Į teisės aktus numatoma perkelti dalį Lietuvos banko rekomendacijų, išdėstytų Sukčiavimo prevencijos gairėse, bei būsimo Europos Sąjungos (ES) reguliavimo (Mokėjimo paslaugų reglamento) nuostatų.
„Patvirtinus siūlomus pakeitimus, nemaža dalis to, kas dabar yra rekomendacinio pobūdžio, taps aiškiu teisiniu įpareigojimu. Į teisės aktus perkeliame ilgalaikį Lietuvos banko įdirbį prižiūrint šalies finansų rinką, analizuojant užsienio patirtį.
Be to, anksčiau perkelsime ir kertinius būsimo bendro Europos Sąjungos reguliavimo elementus. Taip vartotojams užtikrinsime geriausią praktiką, o finansų rinkos dalyviai turės ne tik daugiau pareigų, bet ir daugiau įrankių bei paskatų kovoti su sukčiai ir apsaugoti savo klientų gerovę“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kas keistųsi pervedant pinigus
Vienas svarbiausių pakeitimų yra susijęs su mokėjimo patvirtinimo (autorizavimo) sąvoka. Šiuo klausimu Lietuvos bankas sulaukia bene daugiausia vartotojų nusiskundimų.
Siūlomu pakeitimu būtų nurodoma, kad mokėjimo operacija nebus laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba mokėjimo operacija atlikta be jo sutikimo, nors mokėjimas būtų patvirtintas panaudojant vartotojo autorizavimo priemones.
Šis pokytis esą yra itin svarbus, kadangi dauguma sukčiavimo atvejų grindžiami socialinės inžinerijos metodais, kai sukčiai išvilioja arba pavagia klientų prisijungimo duomenis.
Tarp kitų reikšmingų pakeitimų – naujos priemonės mokėjimo paslaugų teikėjams: įpareigojimas keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais, teisė nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jeigu paaiškėtų, kad jos gautos sukčiavimo būdu.
Taip pat mokėjimo paslaugų teikėjai, turėdami pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo, privalės stabdyti mokėjimo operaciją arba atsisakyti ją vykdyti ir privalės kompensuoti vartotojų nuostolius, jeigu pinigai buvo išvilioti apsimetant vartotojo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju.
Kartu su pakeitimais mokėjimų srityje Lietuvos bankas teikia teisės aktų pataisas, susijusias su vartojimo kreditais. Jų davėjai turės stiprinti kreditinio sukčiavimo prevenciją ir savo klientų apsaugą. Tarp šių priemonių būtų ir įpareigojimas nesudaryti sutarties arba sustabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
Teisės aktų pakeitimų projektus Lietuvos bankas pateikė Finansų ministerijai, tikimasi, kad jie bus priimti Seimo pavasario sesijoje. Tokiu atveju dalis jų įsigaliotų 2026 m., o dalis – 2027 m. lapkritį, t. y. anksčiau, nei įsigaliotų nauji ES teisės aktai.
Bankai ragina neskubėti
Kiek anksčiau Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad netrukus visa ES turės bendrą šios srities reguliavimą, privalomą visoms šalims narėms. Praėjusių metų pabaigoje priimti galutiniai sprendimai dėl atitinkamo reglamento ir direktyvos.
„Todėl manome, kad svarstomos nacionalinės priemonės būtų neefektyvios ir trumpalaikės. Mūsų vertinimu, vadinamasis auksinimas, arba vietinės teisėkūros iniciatyvos, kurios išplečia arba griežtina ES reguliavimą, yra netikslingas. Be kita ko, jis sektoriaus vertinamas kaip teisinė rizika, vertinant veiklos perspektyvas konkrečioje valstybėje.
Antra vertus, pagreitintas reglamento nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje nėra įmanomas, nes šis procesas finansų ir kredito sektoriuje reikalauja esminių IT sistemų pakeitimų.“
V. Kiguolienės teigimu, bankai ir toliau daug dėmesio skirs kitoms priemonėms, kurios turėtų mažinti sukčiavimo žalą.
„Manome, kad būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą tarp bankų, teisėsaugos ir reguliuojančių institucijų, ryšio tiekėjų ir socialinių tinklų bendrovių, skatinant užkardyti sukčių bandymus pasiekti gyventojus, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, atsparumą ir finansinį raštingumą.
Šiuo metu LBA kartu su partneriais ir nariai individualiai vykdo aktyvią sukčių prevencijos kampaniją „Padėk ragelį“, ragindami gyventojus išlikti budrius ir saugoti savo lėšas“, – pasakojo pašnekovė.
Nustatoma vis daugiau sukčiavimų
2025 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tuo pat metu realiai sukčiams pervestų lėšų suma išliko panaši kaip 2024 m. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų.
Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo. Plačiau su analize galite susipažinti čia.
Centro vadovė Eglė Lukošienė sako, kad 2025 m. išryškino esminį pokytį prevencijos srityje, tačiau pati grėsmė išlieka.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – teigia E. Lukošienė.
2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai metais anksčiau – 20 mln. eurų.
