Tik penkios Lietuvos politinės partijos būtų galėjusios pretenduoti į Seimą, jeigu parlamento rinkimai būtų vykę š. m. birželio mėnesį. Seimo mandatų dalybose tuomet rinkėjų valia būtų dalyvavę socialdemokratai, konservatoriai su krikščionimis demokratais, "tvarkiečiai", "darbiečiai" ir liberalsąjūdiečiai.
Už Lietuvos socialdemokratų partiją birželio pabaigoje būtų balsavę 16 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kaip ir prieš mėnesį, būtų parėmę 12 proc. rinkėjų.
Už partiją Tvarka ir teisingumas būtų balsavę 11 proc. potencialių rinkėjų - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Darbo partija būtų sulaukusi 9 proc. rinkėjų palaikymo - 1 procentiniu punktu mažiau nei gegužę.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį būtų pasirinkę daugiau nei 5 proc. apklaustųjų - 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį.
Kitoms partijoms teisės dalyvauti parlamento mandatų dalybose nesuteiktų Seimo rinkimų įstatymas, numatantis būtiną 5 proc. rinkėjų palaikymo ribą.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" birželio 26-liepos 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už Naująją sąjungą (socialliberalus) birželį, kaip ir gegužę, ketino balsuoti 4 proc. Lietuvos gyventojų.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga būtų pelniusi 3 proc. apklaustųjų palaikymą - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Už Liberalų ir centro sąjungą bei už Lietuvos lenkų rinkimų akciją būtų balsavę po 3 proc. rinkėjų - tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Už Tautos prisikėlimo partiją, partiją "Frontas", Lietuvos rusų sąjungą bei Žemaičių partiją birželį būtų balsavę apie 1-2 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų.
28 proc. respondentų nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų arba jie teigė, jog nedalyvautų Seimo rinkimuose.
