Įlipote į autobusą. Nenusipirkote bilieto. Pasirodė kontrolė. Gavote baudą, tačiau ją tuoj pat ir užmiršote. Atrodytų, štai toks paprastas scenarijus iš kasdienio gyvenimo silpnesniuosius visuomenės narius pastūmėja į nesibaigiantį skurdą ir nepriteklių.
Mat jei prie tokios baudos rankas prikiš antstoliai, ji šiuo metu gali išaugti kelis ar net keliolika kartų – kad ir nuo 30-ies eurų išsipūsti iki 300 eurų. Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovės Aistės Adomavičienės, žmonių, kuriuos smulkios skolos nubloškė į skurdą, Lietuvoje apstu.
„Beveik dešimt procentų Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų, kurie atiduoti antstoliams ir pusė iš jų turi daugiau nei vieną bylą, vadinasi, žmonės turi problemų su savo įsipareigojimų vykdymu. Negali taip paprastai gražinti skolas ir tas ratas užsisuka“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Už skolų išieškojimą atsakingi antstoliai neretai iš už skolų išieškojimą uždirba net iki 100 procentų nuo išieškomos sumos bei taip kraunasi nemenkus turtus – vidutiniškai į rankas per mėnesį susirinkdami ir po dešimt tūkstančių eurų, ir net po trisdešimt. Įstatymų leidėjai rudenį pagaliau pritarė leisti skolų išieškojimo įkainių reguliavimą atiduoti į Teisingumo ministerijos rankas.
Ministras Elvinas Jankevičius pristatė naują teisės akto projektą, kurio pagalba beribis antstolių apetitas bus smarkiai apkarpytas.
„Mes parengėme naują tvarką ir atpiginsime visą išieškojimo procesą. Išlaidų skaičiavimas bus aiškesnis, skaidresnis, galimos maksimalios išlaidos bus žinomos skolininkui iš anksto ir tai apribos galimybę antstoliams piktnaudžiauti nepagrįstai paskaičiuojant išlaidas, atliekant nebūtinus, neekonomiškus vykdymo veiksmus“, – teigė E. Jankevičius.
Pasak ministro, antstoliai dažnai griebiasi perteklinių priemonių skoloms išpūsti. Kad ir už trisdešimties eurų baudą pradėdami ieškoti atsakovo turto visuose įmanomuose registruose – kilnojamo ir nekilnojamo turto, civilinių orlaivių registre, geležinkelių ir konteinerių registre, vidaus vandenų laivų registre, ir panašiai. Tai, esą, daroma turint vienintelį tikslą – pasipelnyti iš ir taip nuskriaustų žmonių.
„Ypatingai iš mažų skolų, na tikrai antstoliai negalėtų išvaržyti šio rasto turto, bet tačiau vis tiek tikrina, vis tiek atlieka papildomus veiksmus, kadangi juos apmoka skolininkas“, – tvirtino ministras.
Todėl papildomas vykdymo lėšas nuspręsta panaikinti, išskyrus tokias kaip pašto išlaidos, bankiniai pervedimai ir panašiai. Pavyzdžiui, išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų.
Nemėgsta dėl darbo pobūdžio
Antstolių rūmų pirmininkė Inga Karalienė tikina, kad kylantis nepasitenkinimas ir spaudimas ir iš visuomenės, ir iš politikų, jos nė kiek nestebina. Esą jų profesijos atstovus taip dažnai vertina dėl tokio jų darbo pobūdžio, o piktnaudžiavimas dažnai esą kyla dėl įstatymuose esančio neapibrėžtumo ir noro kuo uoliau atlikti savo darbą.
„Įstatyme nėra pasakyta, kiek antstolis turi konkrečiai veiksmų atlikti kiekvienoje vykdomojoje byloje. Įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų priemonių kuo skubiau ir realiai įvykdyti sprendimą“, – kalbėjo I. Karalienė.
Štai liberalas Eugenijus Gentvilas stoja antstolių pusėn.
„Valiniu sprendimu vyriausybė nustatytų tuos įkainius. Visiškai netinkamas sprendimo būdas. Turi būti derinama su Antstolių rūmais ir ieškoma kompromiso“, – mano politikas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A. Adomavičienė vyriausybės iniciatyvą vertina itin teigiamai, tačiau, pasak moters, dar geresnių rezultatų būtų galima tikėtis pakeitus smulkių skolų išieškojimo tvarką.
„Mažos skolos, mažos baudos. Jos vis dėlto turėtų būti išieškomos Valstybinė mokesčių inspekcija, kas kainuotų žymiai mažiau ir diskusijos vyksta ta linkme, bet gal ne taip greitai, kaip žmonės norėtų“, – svarstė A. Adomavičienė.
Kada smulkias baudas išieškos Valstybinė mokesčių inspekcija, valdantieji dar neatskleidžia. O naujųjų skolų išieškojimo įkainių dar teks gerokai luktelėti, mat jie įsigalios tik rugpjūčio 1 d. Pasak ministro – antstoliams reikia duoti laiko pasiruošti.
