Dar iki šiol tokias tradicijas išsaugoję Dzūkijos kaimai ir šiandien lalavo: lankė kaimynus ir sveikino juos su Prisikėlimo švente.
Lalavimas per Velykas – išskirtinė dainingiausio regiono, Dzūkijos, tradicija. Anksčiau anot senolių, lalaudavo tik nevedę vyrai, o lalauti pradėdavo jau pirmą Velykų vakarą.
Šiandien Varėnos rajono Matuizų kaimo lalauninkai, vyresni ir jaunimas, į svečius išsiruošė iš pat ryto: ėjo iš trobos į trobą, dainavo dainas, sveikino visus su prisikėlimo švente.
Už lalauninkų palinkėjimus gero derliaus, sveikatos ir gerovės, kaip ir anksčiau, įprasta pavaišinti, įduoti lauktuvių.
Lalauninkus sutikti ir pakviesti vidun – gerą lemiantis ženklas. Jeigu kuriais metais jie neaplankydavo sodybos, tai buvo nepagarba šeimininkams. O lalauti buvo įprasta kiekviename kaime.
„Kiekvienam sodžiuje vis buvo kitaip. Kiaušinius rinkdavome, bet kiaušinių tai mažiau būdavo, nei dabar. Susirinkdavome tuos kiaušinius, padainuodavom ir kai paskutinį namą aplankydavome, tada eidavome rengti kiaušinių muštynes“, – pasakoja lalautoja Onutė Česokienė.
Per Velykas tikėta, kuo aukščiau supsies, tuo linai aukštesni užaugs, o velykinį kiaušinį išsirinkti reikėdavę kuo stipresnį – tai ir sveikata bus tvirta.
