Netyla diskusijos dėl mūsų parengto Krizės įveikimo plano projekto. Koalicijos partneriai, vieni ar kiti liberalai, vis grasina, kad nepritars mokesčių didinimui. Toks jausmas, kad vis dar nesuprantama esmė, vis dar bandoma žaisti viešųjų ryšių žaidimus - atsieit yra blogi konservatoriai, kurie siūlo mokesčius didinti, o kiti yra geri, kurie bando apginti Lietuvą nuo tokio blogio, kokį siūlo konservatoriai.
O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.
Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą neseniai teisingai pabrėžė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis.Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau, nebus plano, - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.
Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu šiandien po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln. Lt. iki 2 mlrd. Lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln. litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.
Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:
"Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).
Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...
Mano tikslas šiandien yra pagirti Jus ėmusius iniciatyvos biudžetui suveržti diržus. Tik mano patarimas būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę kaip ekonominė krizė paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties-----krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai. Aš net nustėrau nuėjęs į Walmart, didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką aš pamačiau----gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės plotas--tai gal trys Maximos Savanorių prospekto gale. Inventorius--milijoninis. Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako, kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną auto-mašinų parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo. Visuose visuomenės sluoksniuose jaučiasi pinigų stygius---nieks nenori skolinti. Bedarbystė auga nesulaikomai. Nepraeina dienos, kad neišgirstum, kad viena firma atleido 10.000, kita 15.000 darbuotojų. Kelios didelės firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų. Ką tai reiškia mums? Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity eksportuoti bus skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpjūvėje, kur dirba šeimos maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui jo dar nepalietė. Bet ar ilgam? Šiais metais mes lankėmės Kinijoje. Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoj? Gal atėjo laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar tinginiavimo gegužės 1-osios proga. Ką aš matau JAV----šioje pasaulio pirmaujančioje ekonomikoje--- tikrai nedžiugina. Siūlyčiau Jums būti labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas, kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės. Linkiu ištvermės, ir daug sėkmės laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose.
Pagarbiai ir su meile,....“
Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti.
