JAV lietuvių rūpestį paskatino respublikonų kandidato Donaldo Trumpo kalbos apie NATO ir jo požiūris į Baltijos šalių saugumą.
Prašydama saugumo garantijų 600 tūkst. Amerikos lietuvių atstovaujanti JAV lietuvių bendruomenė prieš kelias dienas kreipėsi tiek į D.Trumpą, tiek į demokratų kandidatę, buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton.
„Šios prezidento rinkimų kampanijos metu visų politinių pažiūrų Amerikos lietuvius šokiravo vienas dalykas - abejonės dėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimų NATO“, - rašoma JAV lietuvių bendruomenės kreipimęsi, išsiųstame abejų kandidatų rinkimų štabams.
„JAV lietuvių bendruomenė mano, kad stiprus NATO buvimas demokratinėse Baltijos šalyse atgrasant Rusiją yra vienas didžiausių Jungtinių Valstijų ir Lietuvos interesų“, - teigia Amerikos lietuviai.
Laiške jie pabrėžė pasisakantys už Baltijos šalių oro policijos misijos tęstinumą po 2018 metų, Amerikos indėlį kovoje su Rusijos propaganda ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekyje.
JAV lietuviai yra susiskaldę dėl palaikomų kandidatų lygiai taip pat, kaip suskilo ir visa Amerika, sakė bendruomenės vadovė Sigita Šimkuvienė, gyventojų nuomonių tyrimuose atsispindint nedidelei H.Clinton persvarai.
„Kiek yra lietuvių, tiek yra nuomonių. Vieni lietuviai daugiau pažįsta Hillary kaip politikę ir pasitiki ja dėl užsienio reikalų, o Trumpas kalba tai, ką žmonės nori girdėti. Tai irgi kai ką žavi“, - BNS sakė Amerikos lietuvė.
Tęstinumas prieš nenuspėjamumą
Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.
Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus.
D.Trumpo kritikai, daugiausia H.Clinton rėmėjai, teigė, jog taip kandidatas gali paskatinti Rusijos agresyvius veiksmus.
Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad tokiais pareiškimais D.Trumpas tik atspindi daugumos amerikiečių izoliacines nuotaikas ir tai, kad jiems iš esmės neberūpi užsienio politika
Būtent D.Trumpo nenuspėjamumas ir yra esminė priežastis, kodėl jo baiminamasi, sako Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI).
„D.Trumpas yra nenuspėjamas - per visą kampaniją praktiškai nematėme jokių gairių, kaip jis elgtųsi priimdamas svarbiausius užsienio politikos sprendimus. Be to, yra mažai žinių apie patarėjų ir kitų specialistų komandą, kuri jį suptų. Tokia nežinomybė, o kartu Trumpo vieši pareiškimai apie NATO bei Rusiją, verčia nuogąstauti“, - BNS sakė ekspertas.
„D.Trumpas sudaro prielaidų manyti, jog rinktųsi izoliacionistinę politikos trajektoriją, koncentruodamasis į vidaus bėdų sprendimą bei palikdamas nuošalyje ilgamečius įsipareigojimus sąjungininkams“, - pridūrė jis.
Tuo metu H.Clinton išrinkimas JAV prezidente leistų tikėtis „kryptingos paramos NATO aljansui, tęstinio saugumo garantijų stiprinimo ir kritiškos laikysenos Rusijos atžvilgiu“, teigė L.Kojala.
Savo ruožtu VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius pritarė, kad demokratų kandidatės išrinkimas reikštų JAV politikos tęstinumą, tačiau tvirtino, jog H.Clinton yra karingesnė politikė nei pastarąsias dvi kadencijas Amerikai vadovavęs Barackas Obama.
„Nėra karo, kurio ji nemėgo. Ji palaikė Bosnijos karą, Kosovo karą, Afganistaną, Iraką ir praktiškai ji turėjo didžiausią vaidmenį suklaidindama Obamą, kad JAV dalyvautų antpuoliuose prieš Libiją, - sakė filosofas. - Ji tikrai nebūtų Rusijos draugė, bet tas nebūtinai yra naudinga, nes kartais yra naudinga sumažinti įtampą“.
Apžvalgininkas pridūrė, kad baimė dėl D.Trumpo išrinkimo JAV vadovu yra nepagrįsta, nes nepaisant šio politiko nenuspėjamumo Jungtinėse Valstijose užsienio politikos įgyvendinimas stipriai priklauso nuo įstatymų leidžiamosios valdžios.
„Jeigu jis pradėtų flirtuoti su Rusija, jeigu bandytų kaip nors Putinui pataikauti, tai beveik visas Kongresas ir didžioji dalis respublikonų partijos prieš jį pakiltų. Kokiam nors rimtesniam sprendimui jis turėtų gauti Senato pritarimą, kurio jis negautų“, - kalbėjo K.Girnius.
„Neduok Dieve išrinks Trumpą“
Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje ir sustiprinus karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, Jungtinės Valstijos buvo pirmos, siekusios savo buvimu Baltijos šalyse nuraminti Maskvos bauginamas sąjungininkes.
Amerika pirmoji atsiuntė pastiprinimą į Baltijos šalių oro policijos misiją, taip pat Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokavo po 150-ies karių rotuojamą kuopą, įrengė sunkiosios ginkluotės sandėlius.
Lyginant su šiais metais, JAV skiriamos lėšos Europos saugumui kitąmet turėtų didėti keturgubai. Vidurio ir Rytų Europoje amerikiečiai pažadėjo dislokuoti 4 tūkst. karių dydžio brigadą ir vadovauti Lenkijoje kuriamam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, kurį sudarys apie tūkstantis karių.
Šiais metais pradėjo veikti amerikiečių kuriamo priešraketinės gynybos skydo elementas Rumunijoje, o dar toks pats vienetas Lenkijoje turėtų pradėti veikti 2018 metais.
Visi šie žingsniai džiugina JAV lietuvių bendruomenę, daugiau nei prieš dešimtmetį aktyviai siekusią, jog Lietuva būtų priimta į NATO.
Šiandien ji baiminasi, kad svajonė apie saugią Lietuvą gali žlugti, JAV prezidentu išrinkus D.Trumpą.
„Mums iš tikrųjų yra labai svarbu Baltijos šalių saugumas, - BNS sakė JAV lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė. - Neduok Dieve išrinks Trumpą... Baugu“.
Autorius: Saulius Jakučionis
