„Alio, mama, aš pakliuvau į nelaimę, reikia tavo pagalbos“ keičia „Alio, FNTT, tiriame nusikaltimą, per jūsų sąskaitą plaunami pinigai“. Telefoniniai sukčiai tampa vis išradingesni ir įžūlesni - prisistato net teisėsaugos institucijų pareigūnais. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Alytaus apskrityje užfiksuota 200 sukčiavimo atvejų, o pernai jų buvo 151.
Daugėjant telefoninių sukčių atakų prieš Alytaus apskrities gyventojus vakar „Swedbank“ ir Lietuvos policijos iniciatyva buvo surengta konferencija žiniasklaidos atstovams. Apie tai, kaip užkirsti kelią nusikaltėliams, siekiantiems išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis, kalbėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas (kairėje), „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo Dainavos klientų aptarnavimo centro vadovas Linas Plytnikas, Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Alytaus pataisos namai - išskirtiniai
Pranešama, kad pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį sukčiavimų skaičių Alytaus apskritis pernai buvo penkta Lietuvoje, o šiemet užima trečią vietą - daugiau nusikaltimų užfiksuota tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Vakar „Swedbank“ ir Lietuvos policijos iniciatyva vyko konferencija žiniasklaidos atstovams. „Swedbank”, AB Pietų Lietuvos filialo Dainavos klientų aptarnavimo centro vadovo Lino Plytniko nuomone, tik bendromis pastangomis įmanoma padėti užkirsti kelią šiems nusikaltimams.
„Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė pastebi, kad Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, į mūsų apskritį suplūsta daugiausia telefoninių sukčių tyrimo bylų, nes visoje Lietuvoje veikiantis telefoninių sukčių tinklas dažnu atveju prasideda Alytaus pataisos namuose - skambučiai aukoms iškeliauja iš Dzūkijos sostinės.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso užfiksuota 3 tūkst. 565 sukčiavimai, didžiąją dalį jų sudarė sukčiavimai telefonu. L. Žemaitytės teigimu, telefoniniai sukčiai Lietuvoje yra aktyvūs, nes gyventojai linkę patikliai atskleisti prisijungimo prie interneto banko kodus, slaptažodžius ar netgi parduoda savo banko sąskaitas, per kurias vėliau vykdomi nusikaltimai.
Deja, telefoninių sukčių pasisavinamos sumos vis didėja. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresniojo tyrėjo Mariaus Goleko nuomone, jeigu telefoniniams sukčiams per dieną pavyksta pavogti 2 tūkst. litų, tai - nesėkminga diena, vidutinis uždarbis svyruoja nuo 4 iki 8 tūkst. litų.
„Swedbank“ duomenimis, dažniausiai gyventojams padaromos žalos vidurkis nuo 2 iki 4 tūkst. litų, tačiau sukčiams yra pavykę pasisavinti ir įspūdingesnes sumas. Visai neseniai vienas privatus asmuo neteko 49 tūkst. litų, taip pat šiais metais Vilniuje žmogus prarado 45 tūkst. litų. M.Golekas įsitikinęs: telefoninių sukčių veiklos sėkmę lydi nukentėjusiojo naivumas ir patiklumas, asmeninės problemos šeimoje, darbe, nepasitikėjimas teisėsauga, bankais ir neatsakingumas.
Stebinanti scenarijų gausa
Toks „uždarbis“ dažniausiai priklauso ne vienam asmeniui. Pasak L.Žemaitytės, telefoniniai sukčiai veikia gerai organizuotomis grupėmis: „Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistato FNTT, STT, „Sodros“, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdina, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai. Norint tai sustabdyti esą reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes aukos pinigus gali pervesti į kitas sąskaitas. Kartais kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato. Gavę signalą, kad pinigai pervesti, akimirksniu juos išgrynina. Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti labai sudėtinga.“
Apie 70 proc. sukčių – kalintys įkalinimo įstaigose arba neseniai iš jų išėję asmenys. Telefoninių sukčių grupėse kiekvienas narys turi savo amplua – sukčiaujantys vyrai prisistato teisėsaugos institucijų (policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, prokuratūros) pareigūnais, moterys – jų bendrininkės – apsimeta banko darbuotojomis, prokuratūros ar policijos sekretorėmis. Tačiau pastebima, jog vyrai dažnai geba pakeisti balsus – dedasi ir moterimis. Laisvėje esantys sukčių draugai ar artimieji, vadinamosios „kojos“, išgrynina pinigus.
Apgavystės dažniausiai vykdomos pagal tam tikrą schemą, kuri priklauso nuo pokalbio turinio. Jeigu skambinama pagal scenarijų „Alio, mama“, siekiama žmonėms sukelti šoką „patekau į bėdą“ – tokio skambučio gyventojai paprastai sulaukia naktimis, sukčiai prisistato šeimos nariais, artimaisiais. Kaip pastebi L.Žemaitytė, šio scenarijaus telefoninių apgavysčių mažėja, mat žmonės gerai informuoti apie tokius atvejus. M.Goleko teigimu, tokio scenarijaus apgavystės dabar dažniau vykdomos trumposiomis žinutėmis.
Šiuo metu daugiausia apgavysčių pasitaikoma pasitelkiant scenarijų „Alio, FNTT, tiriame nusikaltimą ir mums reikia jūsų pagalbos, per jūsų sąskaitą plaunami pinigai“. Tokio pobūdžio skambučio žmonės dažniausiai sulaukia dieną, tarnybų darbo metu, nuo 8 iki 17 valandos. Sukčiai prisistato įvairių institucijų pareigūnais ir prašo atskleisti savo banko kodus, tvirtindami, kad: per gyventojų sąskaitą plaunami pinigai, per gyventojo sąskaitą sukčiai ketina plauti pinigus, nusikaltėliai su banko darbuotojais plauna pinigus. Negana to, prašo niekam neprasitarti apie skambutį, nes atliekamas tyrimas. Tokiu atveju žmogus įtikinamas ir vos per kelias minutes gali ne tik netekti visų santaupų, bet ir įgrimzti į skolas.
Kiek užtrunka apšvarinimas?
Nuo to momento, kada sukčiui perduodami prisijungimo prie internetinio banko duomenys, basas ir įsiskolinęs jūs galite likti per 3–5 minutes. Vagystės vyksta žaibišku greičiu: per 3 minutes jie pasiima sąskaitos likutį, ištuština kreditą, perveda jį į kitas sąskaitas, per 5 minutes nutraukia indėlius ir perveda pinigus į kitas sąskaitas, per 15 minučių aukos vardu paima dar ir SMS kreditą. Ir per tiek laiko jūs galite prarasti viską, dėl ko dirbote.
Kad taip neatsitiktų, gali padėti BUDRUMAS ir ŽINOJIMAS. „Juk savo namų raktų niekam neduodate, nesakote: „Imk, aš išvažiuoju, tu pagyvenk“, lygiai taip pat ir su prisijungimo prie interneto banko kodais ir slaptažodžiais – tai raktas nuo jūsų turto“, – apie apsaugos svarbą kalbėjo L.Žemaitytė.
Moteris ragina įsidėmėti, kad nei policija, nei banko darbuotojai niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko kodų ir slaptažodžių – niekas neturi teisės to klausti, nes tai yra asmeniniai duomenys, skirti vienam asmeniui.
Sulaukus įtartino skambučio, būtina ne atsakinėti į klausimus, o pačiam klausti – valdyti pokalbį. L.Žemaitytė prisimena atvejį, kai pati per plauką netapo sukčių auka, todėl ragina išsiaiškinti, iš kokios organizacijos skambina, sužinoti vardą, pavardę, pareigas, numerį ir, svarbiausia, atminti, kad jeigu skambinantysis sako, jog jūs turite pateikti asmeninius duomenis, niekam negalima jų atskleisti.
Jei sukčiui perdavėte savo banko informaciją ir susivokėte tik tada, kai padarėte klaidą, nedelsdami susisiekite su savo banku, užblokuokite interneto banko sąskaitą ir informuokite pareigūnus. Telefoninių sukčių apgavystės plinta žaibiškai. „Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – priduria L.Žemaitytė.
Siekiant apsisaugoti nuo telefoninių sukčių būtina suvokti banko prisijungimo duomenų svarbą, banko atstovai taip pat pataria nustatyti sąskaitų limitą. Ir banko, ir policijos atstovų nuomone, vienas veiksmingesnių būdų pažaboti telefoninių sukčių atakų mastus – žmonių, įsigyjančių SIM korteles, identifikavimas. Tokia praktika taikoma kai kuriose šalyse, tačiau Lietuvoje SIM kortelę gali nusipirkti bet kas ir bet kur.
Kaip veiksminga, tačiau sukčių nesustabdanti priemonė – telefoninio ryšio blokavimas pataisos namuose. Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto teigimu, dalyje Pataisos namų sektorių telefono ryšys blokuojamas, kituose dar tik bandoma šią idėją įgyvendinti. M.Goleko nuomone, sustabdyti telefoninius sukčius net ir blokuojant ryšį sudėtinga – jų išmanumui ribų nėra.
„Swedbank” Pietų Lietuvos filialo Dainavos klientų aptarnavimo centro vadovas taip pat ragina žmones pasikeisti elektroninės bankininkystės kodų korteles į tas, kuriose būtų pažymėti 72 kodai. L.Plytniko teigimu, sudiktuoti tiek kodų sukčiams truktų ilgiau nei valandą. Tačiau šių dienų telefoniniai sukčiai geba iš žmonių išvilioti tik tuos, kurių prašo sistema.
Telefoninių sukčių aukos portretas
*Dažniausiai vyresni nei 25 metų žmonės.
*Jų kontaktus sukčiai randa telefonų knygose, per interneto paieškos sistemas ar socialiniuose tinkluose.
*Aukomis tampama dėl patiklumo, asmeninių duomenų svarbos neįvertinimo, įvairių baimių (sukčiai įbaugina žmones apsimesdami pareigūnais).
*Devynios iš dešimties sukčių aukų, pranešusių apie įvykį, – moterys.
Telefoninio sukčiaus portretas
*25–45 metų vyras.
*Neturi išsilavinimo, retu atveju baigęs 12 klasių.
*Apie 70 proc. sukčių – įkalinimo įstaigose esantys ar neseniai išėję asmenys.
*Gerai išmano žmonių psichologiją, moka manipuliuoti, įtikinėti.
*Nusikaltimo bendrininkais paverčia net nieko neįtariančias aukas (pvz.: iš asocialių asmenų įsigyja banko sąskaitos numerius, jų mokėjimo korteles).
*Veikia grupėje, kurioje būna ir moterų.
Policijos patarimai, kaip identifikuoti telefoninius sukčius
1. Kai skambinantis asmuo prisistato pareigūnu, reikia reaguoti ramiai, nesinervinti.
2. Svarbu sužinoti kuo daugiau informacijos iš skambinančiojo dėl prašomų pateikti duomenų: skambinantis sukčius dažniausiai neturi daug laiko pokalbiui ir pats gali išsiduoti, pradėti nervintis, baigti pokalbį.
3. Nereikia likti abejingam situacijai ir skambinančio asmens pateiktai informacijai apie neaiškias ar įtartinas bankines operacijas – praneškite skambinančiajam, kad pats ketinate atvykti pasiaiškinti dėl šios situacijos į teisėsaugos ar banko įstaigą.
4. Po pokalbio paskambinkite į įstaigą, kurios darbuotoju prisistatė skambinantysis, ir pasiteiraukite, ar toks pareigūnas joje dirba ir ar jis bandė su jumis susisiekti.
Iš Linos Žemaitytės pristatymo
Indrė MIKELIONYTĖ