• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Alio, mama” keičia „Alio, FNTT”

„Alio, ma­ma, aš pa­kliu­vau į ne­lai­mę, rei­kia ta­vo pa­gal­bos“ kei­čia „Alio, FNTT, ti­ria­me nu­si­kal­ti­mą, per jū­sų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai“. Te­le­fo­ni­niai suk­čiai tam­pa vis iš­ra­din­ges­ni ir įžū­les­ni - pri­sis­ta­to net tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais. In­for­ma­ti­kos ir ry­šių de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius Aly­taus ap­skri­ty­je už­fik­suo­ta 200 suk­čia­vi­mo at­ve­jų, o per­nai jų bu­vo 151.

REKLAMA
REKLAMA

Daugėjant telefoninių sukčių atakų prieš Alytaus apskrities gyventojus vakar „Swedbank“ ir Lietuvos policijos iniciatyva buvo surengta konferencija žiniasklaidos atstovams. Apie tai, kaip užkirsti kelią nusikaltėliams, siekiantiems išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis, kalbėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas (kairėje), „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo Dainavos klientų aptarnavimo centro vadovas Linas Plytnikas, Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

REKLAMA

Aly­taus pa­tai­sos na­mai - iš­skir­ti­niai

Pra­ne­ša­ma, kad pa­gal tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų ten­kan­tį suk­čia­vi­mų skai­čių Aly­taus ap­skri­tis per­nai bu­vo penk­ta Lie­tu­vo­je, o šie­met už­ima tre­čią vie­tą - dau­giau nu­si­kal­ti­mų už­fik­suo­ta tik Vil­niaus ir Klai­pė­dos ap­skri­ty­se. Va­kar „Swed­bank“ ir Lie­tu­vos po­li­ci­jos ini­cia­ty­va vy­ko kon­fe­ren­ci­ja ži­niask­lai­dos at­sto­vams. „Swed­bank”, AB Pie­tų Lie­tu­vos fi­lia­lo Dai­na­vos klien­tų ap­tar­na­vi­mo cen­tro va­do­vo Li­no Plyt­ni­ko nuo­mo­ne, tik ben­dro­mis pa­stan­go­mis įma­no­ma pa­dė­ti už­kirs­ti ke­lią šiems nu­si­kal­ti­mams.

REKLAMA
REKLAMA

„Swed­bank“ Elek­tro­ni­nių ka­na­lų sky­riaus va­do­vė Li­na Že­mai­ty­tė pa­ste­bi, kad Lie­tu­va iš ki­tų Bal­ti­jos vals­ty­bių iš­si­ski­ria ak­ty­viai vei­kian­čių te­le­fo­ni­nių suk­čių skai­čiu­mi. Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to duo­me­ni­mis, į mū­sų ap­skri­tį su­plūs­ta dau­giau­sia te­le­fo­ni­nių suk­čių ty­ri­mo by­lų, nes vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kian­tis te­le­fo­ni­nių suk­čių tin­klas daž­nu at­ve­ju pra­si­de­da Aly­taus pa­tai­sos na­muo­se - skam­bu­čiai au­koms iš­ke­liau­ja iš Dzū­ki­jos sos­ti­nės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per pir­mus de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius Lie­tu­vo­je iš vi­so už­fik­suo­ta 3 tūkst. 565 suk­čia­vi­mai, di­dži­ą­ją da­lį jų su­da­rė suk­čia­vi­mai te­le­fo­nu. L. Že­mai­ty­tės tei­gi­mu, te­le­fo­ni­niai suk­čiai Lie­tu­vo­je yra ak­ty­vūs, nes gy­ven­to­jai lin­kę pa­tik­liai at­skleis­ti pri­si­jun­gi­mo prie in­ter­ne­to ban­ko ko­dus, slap­ta­žo­džius ar net­gi par­duo­da sa­vo ban­ko są­skai­tas, per ku­rias vė­liau vyk­do­mi nu­si­kal­ti­mai.

REKLAMA

De­ja, te­le­fo­ni­nių suk­čių pa­si­sa­vi­na­mos su­mos vis di­dė­ja. Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo po­sky­rio vy­res­nio­jo ty­rė­jo Ma­riaus Go­le­ko nuo­mo­ne, jei­gu te­le­fo­ni­niams suk­čiams per die­ną pa­vyks­ta pa­vog­ti 2 tūkst. li­tų, tai - ne­sėk­min­ga die­na, vi­du­ti­nis už­dar­bis svy­ruo­ja nuo 4 iki 8 tūkst. li­tų.

REKLAMA

„Swed­bank“ duo­me­ni­mis, daž­niau­siai gy­ven­to­jams pa­da­ro­mos ža­los vi­dur­kis nuo 2 iki 4 tūkst. li­tų, ta­čiau suk­čiams yra pa­vy­kę pa­si­sa­vin­ti ir įspū­din­ges­nes su­mas. Vi­sai ne­se­niai vie­nas pri­va­tus as­muo ne­te­ko 49 tūkst. li­tų, taip pat šiais me­tais Vil­niu­je žmo­gus pra­ra­do 45 tūkst. li­tų. M.Go­le­kas įsi­ti­ki­nęs: te­le­fo­ni­nių suk­čių veik­los sėk­mę ly­di nu­ken­tė­ju­sio­jo nai­vu­mas ir pa­tik­lu­mas, as­me­ni­nės pro­ble­mos šei­mo­je, dar­be, ne­pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­ga, ban­kais ir ne­at­sa­kin­gu­mas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ste­bi­nan­ti sce­na­ri­jų gau­sa

Toks „už­dar­bis“ daž­niau­siai pri­klau­so ne vie­nam as­me­niui. Pa­sak L.Že­mai­ty­tės, te­le­fo­ni­niai sukčiai vei­kia ge­rai or­ga­ni­zuo­to­mis gru­pė­mis: „Vie­nas ar ke­li pa­tir­ties ir psi­cho­lo­gi­nių įgū­džių tu­rin­tys na­riai skam­bi­na au­koms, pri­sis­ta­to FNTT, STT, „Sod­ros“, ban­kų ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jais, gąs­di­na, kad per au­kos są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai. No­rint tai su­stab­dy­ti esą rei­kia per­duo­ti sa­vo pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis ir nie­kam apie tai ne­pra­si­tar­ti, nes vyks­ta ty­ri­mas. Iš­vi­lio­tus duo­me­nis suk­čiai sku­biai per­duo­da ben­dri­nin­kui, ku­ris tu­ri pri­si­jun­gi­mą prie in­ter­ne­to ir per 5 mi­nu­tes au­kos pi­ni­gus ga­li per­ves­ti į ki­tas są­skai­tas. Kar­tais ki­ti gru­pės na­riai jau lau­kia prie ban­ko­ma­to. Ga­vę sig­na­lą, kad pi­ni­gai per­ves­ti, aki­mirks­niu juos iš­gry­ni­na. Į apy­var­tą pa­te­ku­sius pi­ni­gus at­sek­ti ir nu­si­kal­ti­mą iš­tir­ti la­bai su­dė­tin­ga.“

REKLAMA

Apie 70 proc. suk­čių – ka­lin­tys įka­li­ni­mo įstai­go­se ar­ba ne­se­niai iš jų iš­ėję as­me­nys. Te­le­fo­ni­nių suk­čių gru­pė­se kiek­vie­nas na­rys tu­ri sa­vo am­plua – suk­čiau­jan­tys vy­rai pri­sis­ta­to tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų (po­li­ci­jos, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos, pro­ku­ra­tū­ros) pa­rei­gū­nais, mo­te­rys – jų ben­dri­nin­kės – ap­si­me­ta ban­ko dar­buo­to­jo­mis, pro­ku­ra­tū­ros ar po­li­ci­jos sek­re­to­rė­mis. Ta­čiau pa­ste­bi­ma, jog vy­rai daž­nai ge­ba pa­keis­ti bal­sus – de­da­si ir mo­te­ri­mis. Lais­vė­je esan­tys suk­čių drau­gai ar ar­ti­mie­ji, va­di­na­mo­sios „ko­jos“, iš­gry­ni­na pi­ni­gus.

REKLAMA

Ap­ga­vys­tės daž­niau­siai vyk­do­mos pa­gal tam tik­rą sche­mą, ku­ri pri­klau­so nuo po­kal­bio tu­ri­nio. Jei­gu skam­bi­na­ma pa­gal sce­na­ri­jų „Alio, ma­ma“, sie­kia­ma žmo­nėms su­kel­ti šo­ką „pa­te­kau į bė­dą“ – to­kio skam­bu­čio gy­ven­to­jai pa­pras­tai su­lau­kia nak­ti­mis, suk­čiai pri­sis­ta­to šei­mos na­riais, ar­ti­mai­siais. Kaip pa­ste­bi L.Že­mai­ty­tė, šio sce­na­ri­jaus te­le­fo­ni­nių ap­ga­vys­čių ma­žė­ja, mat žmo­nės ge­rai in­for­muo­ti apie to­kius at­ve­jus. M.Go­le­ko tei­gi­mu, to­kio sce­na­ri­jaus ap­ga­vys­tės da­bar daž­niau vyk­do­mos trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo me­tu dau­giau­sia ap­ga­vys­čių pa­si­tai­ko­ma pa­si­tel­kiant sce­na­ri­jų „Alio, FNTT, ti­ria­me nu­si­kal­ti­mą ir mums rei­kia jū­sų pa­gal­bos, per jū­sų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai“. To­kio po­bū­džio skam­bu­čio žmo­nės daž­niau­siai su­lau­kia die­ną, tar­ny­bų dar­bo me­tu, nuo 8 iki 17 va­lan­dos. Suk­čiai pri­sis­ta­to įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais ir pra­šo at­skleis­ti sa­vo ban­ko ko­dus, tvir­tin­da­mi, kad: per gy­ven­to­jų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai, per gy­ven­to­jo są­skai­tą suk­čiai ke­ti­na plau­ti pi­ni­gus, nu­si­kal­tė­liai su ban­ko dar­buo­to­jais plau­na pi­ni­gus. Ne­ga­na to, pra­šo nie­kam ne­pra­si­tar­ti apie skam­bu­tį, nes at­lie­ka­mas ty­ri­mas. To­kiu at­ve­ju žmo­gus įti­ki­na­mas ir vos per ke­lias mi­nu­tes ga­li ne tik ne­tek­ti vi­sų san­tau­pų, bet ir įgrimz­ti į sko­las.

REKLAMA

Kiek už­trun­ka ap­šva­ri­ni­mas?

Nuo to mo­men­to, ka­da suk­čiui per­duo­da­mi pri­si­jun­gi­mo prie in­ter­ne­ti­nio ban­ko duo­me­nys, ba­sas ir įsi­sko­li­nęs jūs ga­li­te lik­ti per 3–5 mi­nu­tes. Va­gys­tės vyks­ta žai­biš­ku grei­čiu: per 3 mi­nu­tes jie pa­si­i­ma są­skai­tos li­ku­tį, iš­tuš­ti­na kre­di­tą, per­ve­da jį į ki­tas są­skai­tas, per 5 mi­nu­tes nu­trau­kia in­dė­lius ir per­ve­da pi­ni­gus į ki­tas są­skai­tas, per 15 mi­nu­čių au­kos var­du pa­ima dar ir SMS kre­di­tą. Ir per tiek lai­ko jūs ga­li­te pra­ras­ti vis­ką, dėl ko dir­bo­te.

REKLAMA

Kad taip ne­at­si­tik­tų, ga­li pa­dė­ti BUD­RU­MAS ir ŽI­NO­JI­MAS. „Juk sa­vo na­mų rak­tų nie­kam ne­duo­da­te, ne­sa­ko­te: „Imk, aš iš­va­žiuo­ju, tu pa­gy­venk“, ly­giai taip pat ir su pri­si­jun­gi­mo prie in­ter­ne­to ban­ko ko­dais ir slap­ta­žo­džiais – tai rak­tas nuo jū­sų tur­to“, – apie ap­sau­gos svar­bą kal­bė­jo L.Že­mai­ty­tė.

REKLAMA
REKLAMA

Mo­te­ris ra­gi­na įsi­dė­mė­ti, kad nei po­li­ci­ja, nei ban­ko dar­buo­to­jai nie­ka­da ne­pra­šo pa­teik­ti pri­si­jun­gi­mo prie in­ter­ne­to ban­ko ko­dų ir slap­ta­žo­džių – nie­kas ne­tu­ri tei­sės to klaus­ti, nes tai yra as­me­ni­niai duo­me­nys, skir­ti vie­nam as­me­niui.

Su­lau­kus įtar­ti­no skam­bu­čio, bū­ti­na ne at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, o pa­čiam klaus­ti – val­dy­ti po­kal­bį. L.Že­mai­ty­tė pri­si­me­na at­ve­jį, kai pa­ti per plau­ką ne­ta­po suk­čių au­ka, to­dėl ra­gi­na iš­si­aiš­kin­ti, iš ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos skam­bi­na, su­ži­no­ti var­dą, pa­var­dę, pa­rei­gas, nu­me­rį ir, svar­biau­sia, at­min­ti, kad jei­gu skam­bi­nan­ty­sis sa­ko, jog jūs tu­ri­te pa­teik­ti as­me­ni­nius duo­me­nis, nie­kam ne­ga­li­ma jų at­skleis­ti.

REKLAMA

Jei suk­čiui per­da­vė­te sa­vo ban­ko in­for­ma­ci­ją ir su­si­vo­kė­te tik ta­da, kai pa­da­rė­te klai­dą, ne­dels­da­mi su­si­sie­ki­te su sa­vo ban­ku, už­blo­kuo­ki­te in­ter­ne­to ban­ko są­skai­tą ir in­for­muo­ki­te pa­rei­gū­nus. Te­le­fo­ni­nių suk­čių ap­ga­vys­tės plin­ta žai­biš­kai. „Kuo il­giau suk­čių ap­gau­tas as­muo del­sia ir dve­jo­ja nie­kam ne­pra­neš­da­mas, tuo sun­kiau to­kį įvy­kį iš­tir­ti. To­dėl la­bai svar­bu, kad įtar­ti­nų skam­bu­čių su­lau­kę gy­ven­to­jai apie ban­dy­mus ap­gau­ti sku­biai pra­neš­tų sa­vo ban­kui ir po­li­ci­jai. Ži­no­da­mi apie suk­čių su­ak­ty­vė­ji­mą, ban­kai ir po­li­ci­ja ga­li ope­ra­ty­viai im­tis pre­ven­ci­nių veiks­mų“, – pri­du­ria L.Že­mai­ty­tė.

REKLAMA

Sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo te­le­fo­ni­nių suk­čių bū­ti­na su­vok­ti ban­ko pri­si­jun­gi­mo duo­me­nų svar­bą, ban­ko at­sto­vai taip pat pa­ta­ria nu­sta­ty­ti są­skai­tų li­mi­tą. Ir ban­ko, ir po­li­ci­jos at­sto­vų nuo­mo­ne, vie­nas veiks­min­ges­nių bū­dų pa­ža­bo­ti te­le­fo­ni­nių suk­čių ata­kų mas­tus – žmo­nių, įsi­gy­jan­čių SIM kor­te­les, iden­ti­fi­ka­vi­mas. To­kia prak­ti­ka tai­ko­ma kai ku­rio­se ša­ly­se, ta­čiau Lie­tu­vo­je SIM kor­te­lę ga­li nu­si­pirk­ti bet kas ir bet kur.

Kaip veiks­min­ga, ta­čiau suk­čių ne­su­stab­dan­ti prie­mo­nė – te­le­fo­ni­nio ry­šio blo­ka­vi­mas pa­tai­sos na­muo­se. Aly­taus pa­tai­sos na­mų di­rek­to­riaus Kęs­tu­čio Jas­mon­to tei­gi­mu, da­ly­je Pa­tai­sos na­mų sek­to­rių te­le­fo­no ry­šys blo­kuo­ja­mas, ki­tuo­se dar tik ban­do­ma šią idė­ją įgy­ven­din­ti. M.Go­le­ko nuo­mo­ne, su­stab­dy­ti te­le­fo­ni­nius suk­čius net ir blo­kuo­jant ry­šį su­dė­tin­ga – jų iš­ma­nu­mui ri­bų nė­ra.

REKLAMA

„Swed­bank” Pie­tų Lie­tu­vos fi­lia­lo Dai­na­vos klien­tų ap­tar­na­vi­mo cen­tro va­do­vas taip pat ra­gi­na žmo­nes pa­si­keis­ti elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­dų kor­te­les į tas, ku­rio­se bū­tų pa­žy­mė­ti 72 ko­dai. L.Plyt­ni­ko tei­gi­mu, su­dik­tuo­ti tiek ko­dų suk­čiams truk­tų il­giau nei va­lan­dą. Ta­čiau šių die­nų te­le­fo­ni­niai suk­čiai ge­ba iš žmo­nių iš­vi­lio­ti tik tuos, ku­rių pra­šo sis­te­ma.

Telefoninių sukčių aukos portretas

*Dažniausiai vyresni nei 25 metų žmonės.

*Jų kontaktus sukčiai randa telefonų knygose, per interneto paieškos sistemas ar socialiniuose tinkluose.

*Aukomis tampama dėl patiklumo, asmeninių duomenų svarbos neįvertinimo, įvairių baimių (sukčiai įbaugina žmones apsimesdami pareigūnais).

*Devynios iš dešimties sukčių aukų, pranešusių apie įvykį, – moterys.

Telefoninio sukčiaus portretas

*25–45 metų vyras.

*Neturi išsilavinimo, retu atveju baigęs 12 klasių.

*Apie 70 proc. sukčių – įkalinimo įstaigose esantys ar neseniai išėję asmenys.

*Gerai išmano žmonių psichologiją, moka manipuliuoti, įtikinėti.

*Nusikaltimo bendrininkais paverčia net nieko neįtariančias aukas (pvz.: iš asocialių asmenų įsigyja banko sąskaitos numerius, jų mokėjimo korteles).

REKLAMA

*Veikia grupėje, kurioje būna ir moterų.

Policijos patarimai, kaip identifikuoti telefoninius sukčius

1. Kai skambinantis asmuo prisistato pareigūnu, reikia reaguoti ramiai, nesinervinti.

2. Svarbu sužinoti kuo daugiau informacijos iš skambinančiojo dėl prašomų pateikti duomenų: skambinantis sukčius dažniausiai neturi daug laiko pokalbiui ir pats gali išsiduoti, pradėti nervintis, baigti pokalbį.

3. Nereikia likti abejingam situacijai ir skambinančio asmens pateiktai informacijai apie neaiškias ar įtartinas bankines operacijas – praneškite skambinančiajam, kad pats ketinate atvykti pasiaiškinti dėl šios situacijos į teisėsaugos ar banko įstaigą.

4. Po pokalbio paskambinkite į įstaigą, kurios darbuotoju prisistatė skambinantysis, ir pasiteiraukite, ar toks pareigūnas joje dirba ir ar jis bandė su jumis susisiekti.

Iš Linos Žemaitytės pristatymo

Indrė MIKELIONYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų