„Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų“, – žurnalistams Kultūros ministerijoje pirmadienį sakė V. Aleknavičienė.
Jos teigimu, nepaisant to, kad A. Valotka kalbėjo apie minėtų žodžių reikšmę, valstybės įstaigos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes ji formuoja visuomenės požiūrį.
Savo ruožtu A. Valotka teigė, kad kol vyks tyrimas, jis nekomentuos etikos aspektų ir pabrėžė, kad kalba priklauso vartotojams.
„Kalbos inspekcija visada vadovavosi, vadovaujasi ir vadovausis Konstitucijos 14 straipsniu, Valstybinės kalbos įstatymu ir su juo susijusiais teisės aktais, Kalbos komisijos privalomaisiais nutarimais ir teismų išvadomis bei teismų praktika. Iš esmės aš tuos dalykus tame interviu ir pasakiau“, – tvirtino A. Valotka.
Kalbos inspekcijos viršininkas kritikos sulaukė praėjusią savaitę, kai LRT naujienų portalui komentuodamas ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškė, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, (...) jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis“, – teigė A. Valotka.
„Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. (...) Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – portalui kalbėjo jis.
Savo ruožtu reaguodama į šiuos teiginius ministrė praėjusią savaitę BNS sakė kategoriškai nepritarianti A. Valotkos išsakytai nuomonei ir pabrėžė, kad institucijų vadovai privalo laikytis aukštesnio etikos standarto, net jeigu žodis ir yra laikomas norminiu, kaip teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.
A. Valotka taip pat yra Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, tačiau VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aurelija Vernickaitė BNS teigė, kad šiuo atveju aukštoji mokykla vertina A. Valotkos poziciją, pateiktą kaip inspekcijos viršininko, o ne VU dėstytojo.
„Vilniaus universitete veikia akademinės etikos komisija, nagrinėjanti atitinkamus atvejus, šiuo metu dėl A. Valotkos kreipimųsi nėra“, – BNS teigė ji.
BNS rašė, kad Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lietuviškas variantas yra tikrai artimas vokiškam, o šis atkeliavo iš italų ir vengrų kalbų.
Ką tai rodo – ministrės kompetenciją ar veiklos trūkumą?
