Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas Albinas Januška.
Kaip jūs vertinate šitą situaciją? Ar nereikėtų kartais aukoti solidarumą vardan efektyvesnių sprendimų?
Taip, manau, kad reikėtų sprendimų, kadangi lūkesčiai yra dideli – bent jau iš Rytų europinės dalies. Bet viskas iš esmės vyksta po senovei ir niekas labai neskuba. Solidarumas yra aukščiausia vertybė, kuri dažniausiai neturi efektyvumo ir tai jau seniai tęsiasi. Vengrija yra vienas pavyzdys, kad kažką reikėtų daryti su konsensuso sprendimais, bet niekas nepasiruošia tą daryti.
Europinė idėja yra tame, kad pirminiai Europos lyderiai sakė, jog Europa persitvarko tik per krizes. Krizė įvyksta, kažkas supurto, bet atrodo, kad šita krizė nedaug ką padeda.
Bet tokiu atveju, kokia krizė gali supurtyti Europą? Jei jau šitos krizės nepakako, tai kokio masto krizė gali padaryti taip, kad Europa pabustų?
Šita problema iš tikrųjų yra. Lūkesčiai neatitinka tos realybės, kuri dabar yra. Sunku pasakyti... Europoje tiesiog nėra lyderio, kuris galėtų imtis lyderystės. Bet jie daugiau rūpinasi savo atgaivinimu, savo valstybės pasiruošimu ir taip toliau. Nėra europinės dimensijos.
Pavyzdžiui, Macronas vėl kalba, jog vėl reikės kalbėti su Putinu – nesvarbu, kad jis yra paskelbtas nusikaltėliu. Šiuo atveju geriau būtų patylėti negu skelbti, kad Macronas iš esmės išteisina Putiną vėl ir duoda jam šansą. Nėra solidarumo.
Nėra mechanizmo, kuris leistų paskelbti tokioms valstybėms, kaip Vengrija ar Turkija kažką panašaus į boikotą, kai jos taip elgiasi, ar tiesiog niekas nenori joms to boikoto skelbti?
Aš manau, kad tai reikalauja esminių pertvarkymų, reformų ir niekas nėra pasiruošęs tai lyderystei. Pažiūrėkime, kas yra su Jungtinėm Tautom – saugumo tarybos narys, kuris gali viską blokuoti, kuris sukėlė karą yra organizacijoje, kuri turi užtikrinti taiką. Tai yra visiškas išsišaipymas iš situacijos. Čia reikia radikalių reformų, bet niekas negalvoja apie tai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
