Apie artėjančius orus, sezonų kaitą ir prisitaikymą prie pavojingų reiškinių – naujienų portalo tv3.lt interviu su klimatologu Arūnu Bukančiu.
Žvelgiant į šių savaičių orus, pavasaris buvo šiltas ar vėsesnis?
Turbūt negalima pasakyti, kad buvo šaltas, nes ir pirmasis dešimtadienis, ir antrasis, ir trečiasis kovo dešimtadieniai buvo gerokai šiltesni už vidutinę temperatūrą, netgi 3–5 laipsniais. Taigi kovas buvo labai šiltas.
Balandžio pirmasis ir antrasis dešimtadieniai buvo šiek tiek vėsesni. Pirmojo dešimtadienio temperatūra buvo vidutiniškai apie 5 laipsnius, antrojo – apie 7. Taigi, galima sakyti, kad šio mėnesio pirmieji du dešimtadieniai buvo tokie, kokie ir priklauso – tai yra vidutinė daugiametė temperatūra.
Tik, matyt, susidarė įspūdis, kad kovo pabaiga buvo šiltesnė negu balandžio pradžia. Atrodė, kad tai ypatingas atšalimas, bet iš tikrųjų tai buvo temperatūra, artima balandžio mėnesio daugiametei temperatūrai.
Tačiau buvo labai mažai kritulių, netgi pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis. Augalų vegetacijos metu buvo labai daug saulės.
Ir kovą, ir balandį saulės valandų suskaičiuota daugiau už vidurkį, kai kuriomis dienomis netgi dvigubas skaičius. Kovo mėnesį daugiau kaip saulėtų valandų norma viršyta 60 proc.
Taigi galima sakyti taip – šis pavasaris iki balandžio 22 dienos buvo vidutiniškai šiltas, labai saulėtas ir labai sausas.
Žmonės iš kitų regionų, ypač Žemaitijos, jau skundžiasi, kad sunku dirbti žemę – labai sausa. Ar galime sulaukti sausros (žinant, kad per paskutinius kelerius metus ji pasireikšdavo beveik kasmet)?
Taip, pastarieji metai pasižymėjo mažais kritulių kiekiais pavasarį, šie metai yra ne išimtis.
Kaip ir sakiau, sausringas augalų vegetacijos laikotarpis jau yra užfiksuotas Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, netgi Kėdainių, Šakių, Jurbarko seniūnijose.
Kai kur jis baigėsi iškritus krituliams, bet išliko Jurbarko, Šakių, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio rajonuose. Ne nuolatos, bet tam tikrose dalyse jau tęsiasi šita tradicija.
Sausringas pavasaris nėra palankus augalų vystymuisi, kai kur kritulių iškrito tik dešimtadalis arba trečdalis per šituos pirmuosius du mėnesius.
Priminkite, kada yra skelbiama sausra?
Sausra skelbiama tada, kai jau yra pasiekiamas lygis pagal sausrų kriterijų. Taigi, galima sakyti, kad (sausra – red. past.) jau ir dabar yra.
Jeigu tęsis laikotarpis be kritulių ir jų nebūtų dar maždaug savaitę, tai jau galėtų pereiti į stichinę sausrą. Tačiau paskutinėmis balandžio dienomis ateina lietingesnis laikotarpis, tai tikėkimės, kad perėjimo į tikrą sausrą nebus.
Mūsų vasaros darosi karštesnės, žiemos – šiltesnės. Prieš 30–50 metų 30 laipsnių karštis būdavo fiksuojamas kartą per 3–4 metus. Dabar toks atvejų skaičius padidėjo 3–4 kartus.
Kalbant apie augalų vegetaciją, koks laikas jiems palankesnis – kai pavasaris šiltesnis ir sausesnis ar kai būna daugiau drėgmės?
Visgi augalai pavasarį reikalauja didelio drėgmės kiekio. Pas mus yra, sakykime, „lengvinanti aplinkybė“, kad žiemą buvo stora sniego danga, todėl dirvožemis buvo pamaitintas sniego tirpsmo vandenimis. Bet jau išseko šitos atsargos.
Dabar kritulių kartais iškrenta tik 3–4 milimetrai. Tai įsivaizduokime – paviršinis dirvožemio sluoksnis jau yra išdžiūvęs, ir augalams, kurie yra pasėti, dygimo sąlygos nėra palankios.
Tad geriau, kad pavasaris būtų drėgnesnis.
Šiomis dienomis pasirodė prognozės dėl sniego. Kiek normalu, kad pavasarį sninga?
Sniegas balandžio mėnesį iškrenta beveik kasmet, tai nėra jokia sensacija. Kadangi artimiausiomis dienomis prognozuojamas atvėsimas, šalčiausios dienos turėtų būti nuo balandžio 26 iki 30 d., įsivyraus šiauriniai, šiaurės vakariniai oro srautai.
Mes esame tarp aukšto ir žemo slėgio sričių. Žemo slėgio sritis yra į šiaurės rytus nuo Lietuvos, aukšto slėgio sritis yra į vakarus. Atsiranda geras „konvejerio takas“ šiaurinėms, drėgnoms oro masėms, šį kartą su mišraus pobūdžio krituliais.
Nuo balandžio 26 dienos gali iškristi ir šlapdriba. Temperatūra dienomis bus tarp 5 ir 10 laipsnių, naktimis gali būti apie nulį ir iki -2 ar -3 laipsnių.
Balandžio mėnesį tai nieko neįprasto. Gegužės mėnesį sniegas iškrinta ne kasmet, jau tik 2–3 kartus per dešimtmetį.
Remiantis daugiametėmis tendencijomis, ko mes galėtume tikėtis gegužę? Ar buvę kovas ir balandis gali turėti įtakos tam, kokia bus gegužė?
Nei kovas, nei balandis įtakos neturės, nes vyksta atmosferos cirkuliacijos persitvarkymo fazė į vasarinę formą.
Gegužės mėnesį jau nuo pirmųjų dienų numatomas šioks toks atšilimas. Iš pradžių temperatūra kils iki 12–14 laipsnių. Nuo 5-os dienos dienomis pakils iki 15–18 laipsnių. Gegužės pirmoje pusėje turėtų sumažėti ir šalnų tikimybė.
Reikia iškentėti tą šaltą balandžio pabaigą, o po to orai jau turėtų pagerėti.
Ne tik senoliai, bet ir mūsų tėvai vis dar linkę orus spėti pagal įvairius reiškinius. Pavyzdžiui, neva jei žiema šalta, bus karšta vasara. Ar moksline prasme tokie spėjimai logiški?
Meteorologiniai matavimai Lietuvoje vykdomi jau daugiau kaip 250 metų. Mes puikiai žinotume, jeigu būtų tokios taisyklės, bet, deja, jokių taisyklių nėra. O šitos „taisyklės“ nėra pagrįstos.
Po šaltos žiemos gali būti ir vėsi vasara, ir šlapia, ir sausa, ir karšta. Tas pats galioja spėjimams pagal pirmąsias kovo dienas. Tai yra folkloras, netgi liaudies humoras, neturintis mokslinio pagrindo.
Vis tik atrodo, kad anksčiau vasara buvo tolygesnė: kurį laiką lydavo, kurį laiką būdavo šilta ir tik kartais praūždavo rimtesnės audros. Dabar labai daug staigių pokyčių ir gana stiprių anomalijų. Ar tai susiję būtent su klimato kaita?
Taip, klimato kaita paveikė visus metų laikus. Mūsų vasaros darosi karštesnės, žiemos – šiltesnės. Prieš 30–50 metų 30 laipsnių karštis būdavo fiksuojamas kartą per 3–4 metus. Dabar toks atvejų skaičius padidėjo 3–4 kartus.
Dažnesnės tampa ir sausros, jos pasireiškia beveik kas antrus metus. Tai yra klimato kaitos padarinys, darantis žalą miškams, pasėliams ir visai ūkinei veiklai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
